„Transporto balso“ sostinėje nesigirdi
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga nepritaria Vilniaus viešojo transporto bilietų kainų didinimui, nes žmonės su regos negalia negali keliauti savarankiškai.
Vilniaus savivaldybė prieš savaitę spaudos pranešime džiaugėsi, kad „per pastarąjį dešimtmetį įgyvendintos reikšmingos investicijos modernizuojant viešojo transporto infrastruktūrą“.
Deja, žmonės su regos negalia negali savarankiškai naudotis sostinės viešuoju transportu. Jiems nepadeda ir modernizuota infrastruktūra. Todėl aklieji ir silpnaregiai nepritaria viešojo transporto bilietų kainų didinimui.
„Prieš daugiau kaip dešimtmetį Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, šiemet Vilnius – Europos žalioji sostinė, o žmonės su regos negalia kaip tada negalėjo, taip ir šiandien negali savarankiškai keliauti miesto transportu. Panašu, kad ir ateityje nekeliaus, nes įmonė JUDU negali priimti reikalingų sprendimų,“ — sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Šešerius metus neregiai ir silpnaregiai iš savivaldybės įmonės JUDU girdi tik pažadus, kad viešasis transportas bus pritaikytas ir žmonėms su regos negalia.
Savarankiškai mieste judančiam ir šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojančiam silpnaregiui ar neregiui Vilniaus mieste naudotis viešuoju transportu yra sudėtinga, nes negali tiksliai žinoti, koks yra į stotelę atvykstančio transporto maršruto numeris.
„Nėra nei skaitmeninio, nei kažkokio kitokio sprendimo, kuris šią prieinamumo problemą išspręstų patikimai ir tvarkingai,“ — sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos elektroninės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.
Su nesėkmingais bandymais išspręsti šią problemą Vilniuje žmonės su regos negalia susiduria nuo 2019 metų, kai atsirado mobilioji programėlė „Transporto balsas“. Nuo to laiko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai nuolat bando užmegzti kontaktą ir bendradarbiauti su įmonės JUDU specialistais, kurie, deja, nėra linkę įsiklausyti į asmenų su regos negalia siūlymus.
Žmogui su regos negalia ypač sudėtinga būna orientuotis tose viešojo transporto stotelėse, į kurias atvyksta daug troleibusų ir autobusų. Kuo intensyvesnis eismas, tuo sunkiau „pataikyti“ į norimo maršruto transporto priemonę. Tenka klausti aplinkinių: „koks čia autobusas“. Kol išgirsti atsakymą, žiūrėk, transporto priemonė jau ir išvyko. Matantis žmogus gali pasižiūrėti pats, o neregys klausti yra priverstas.
„Aklųjų ir silpnaregių sąjunga nėra organizacija, kuri tik kritikuoja. Kritikuodami ir reikalaudami turime ir konkrečių siūlymų, kaip problemą spręsti. Deja, į pasiūlymus dėl viešojo transporto prieinamumo nėra atsižvelgta, atrodo lyg jie būtų ignoruojami,“ — sako sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Ne kartą su JUDU specialistais bendravęs elektroninės aplinkos prieinamumo ekspertas A. Ravanas sako juntantis, kad JUDU IT skyriaus darbuotojai, neatsižvelgdami į jiems išsakytas pastabas, siūlymus, lyg nepasitiki neregio specialisto kompetencija.
Trečiadienį, sausio 29 d., Vilniaus miesto savivaldybės taryba balsuos ar nuo liepos 1 d. didinti viešojo transporto kainas sostinėje. Vilniaus savivaldybės pranešime teigiama: „siekiant pagerinti viešojo transporto kokybę, į gatves išriedėjo 460 naujų transporto priemonių, buvo įdiegta nauja elektroninio bilieto sistema ir bekontakčio atsiskaitymo galimybė“.
Tačiau Vilniuje gyvenantys žmonės su regos negalia teigia nepajutę, kad viešasis transportas taptų jiems labiau prieinamas, todėl ir nepritaria bilietų kainų didinimui.
Parengta pagal LASS pranešimą žiniasklaidai
