Lietuvoje šunys vedliai – „nelegalai“

Neregiai, turintys šunis vedlius Lietuvoje, gali būti persekiojami teisininkų, o patekimas į viešas erdves lieka ribotas ar net draudžiamas, nes LR įstatymai numato, kad šunimis vedliais gali būti pripažįstami tik tie keturkojai, kuriuos parengė tarptautinės organizacijos arba joms priklausantys juridiniai asmenys Lietuvoje. Įstatymo spragas atspindi pastarieji įvykiai šalyje, kai jauna silpnaregė mergina su šunimi vedliu nebuvo įleista į parduotuvę, nes jos keturkojis vedlys – rengiamas Lietuvos kinologų, o jų klubas nėra tarptautinės organizacijos narys.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas pažymi, kad remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, visi Lietuvoje parengti šunys vedliai – nelegalai.

„LR Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas turėtų būti koreguojamas kuo skubiau. Dėl įstatymo spragų kenčia ne kas kitas, o negalią turintys piliečiai, besinaudojantys šunų vedlių pagalba. Deja, bet šiandien įstatyme numatyta, kad šunimis vedliais laikomi tik tie keturkojai, kuriuos parengė tarptautinėms organizacijoms priklausančios kinologų draugijos, paruošusios ne mažiau 5 šunų vedlių. Deja, bet mūsų šalyje tokio statuso juridinių vienetų neturime, tad susiduriame su bejėgiškumu prieš įstatymą, kuris visų pirmą turėtų atliepti žmonių su negalia poreikius, o ne varžyti teisę į visavertį gyvenimą," – pasakoja Paulius Kalvelis, LASS prezidentas.

Anot jo, susidaro nuomonė, kad šis diskriminuojantis įstatymas yra parengtas nesivadovaujant racionaliu protu, didinant regos negalią turinčių asmenų atskirtį visuomenėje.

„Sunku suprasti tokio įstatymo rengėjų logiką. Net nėra žodžių, tačiau labai gerai galiu įsivaizduoti neregį, kuris išvarytas iš kokios nors parduotuvės ir tai apskundęs, sulaukia minėtos parduotuvės savininkų ar viešojo transporto įmonių advokatų antpuolių, prisidengiant įstatymo neveiksnumu", – sako jis.

Tokia įstatymo spraga paaiškėjo visai neseniai – po šalį sudrebinusio incidento, kuomet jauna regos negalią turinti mergina nebuvo įleista į parduotuvę su keturkoju pagalbininku, o parduotuvė buvo apginta teisėtomis formuluotėmis iš LR Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo.

Kaip pažymi VšĮ „Tarnybinės šunininkystės klubo" prezidentas Vaidotas Glodenis, LR įstatymas turi ne vieną trūkumą. Vienas pagrindinių, prisidėjusių prie pastarojo incidento išprovokavimo, yra tai, jog įstatymas diskriminuoja regos negalią turinčius asmenis ne tik su šunimis vedliais, kuriuos parengė ne tarptautinės organizacijos, bet ir tuos, kurių keturkojai dar tik ruošiami bei dresuojami.

„Įstatymas nereglamentuoja ne tik tų šunų vedlių, kuriuos rengė ne tarptautinės organizacijos, bet ir tų, kurie dar yra rengiami. Tai tik atveria kelią į skaudžias situacijas, su kuriomis šiai dienai ir susiduriame Lietuvoje", – sako V. Glodenis.

Anot jo, kiekvienas šuns vedlio šeimininkas turi gerai išmanyti tarptautines teises, ginančias šunis vedlius ir juos turinčius asmenis, jog galėtų tinkamai naudotis keturkojo pagalba viešuose vietose užkardant kelią Lietuvos įstatymo neveiksnumui.

„Vis tik Lietuvoje egzistuoja ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautiniai teisės aktai. Nors ir Lietuvos Respublikos įstatyme numatyta, kad šunimis vedliais gali būti laikomi tik šie šunys, kuriuos parengė tarptautinėmis organizacijomis priklausantys juridiniai vienetai, vis tik Europos Sąjungos reglamentuose yra aiškiai nurodyta, koks šuo atitinka šį statusą bei kokias teises turi jų šeimininkai. Savo teises išmanyti ir jas apginti būtina kiekvienam ir ne paslaptis, kad mūsų visuomenė yra per mažai susipažinusi su šuns vedlio sąvoka bei jo paskirtimi, tad nemalonios situacijos yra neišvengiamos."

LASS prezidentas P. Kalvelis pažymi, kad viena didžiausių dabartinio įstatymo spragų – būtina Lietuvos asociacijų ar draugijų, rengiančių šunis asistentus, narystė tarptautinėse organizacijose ir nustatytas minimalus paruoštų šunų vedlių skaičius.

„Šie kriterijai nėra objektyvūs ir užkardo bet kokias galimybes mūsų šalyje rengti šunis vedlius. Juk jau ne viena šalis Europoje yra įvykdžiusi nacionalinių įstatymų pakeitimus, neįpareigojančius privalomos narystės tarptautinėse organizacijose ar minimalaus šunų vedlių parengimo skaičiaus per atitinkamą laiko tarpą. Riboja ne tik menki finansiniai resursai, bet ir ištisi metai reikalingi šunų vedlių parengimui, o tai nėra racionalu, nes Lietuvoje jau ne vienerius metus yra rengiami tokie keturkojai, kurie padeda savo šeimininkams gyventi visavertį gyvenimą. Galima sakyti, kad vadovaujantis įstatymu, šalyje šiandien turime 1 parengtą keturkoji „nelegalą", ruoštą Latvijoje, o dar 3, rengiami mūsų kinologų, taip pat turės tokį patį statusą – tai protu nesuvokiama", – sako P. Kalvelis.

Kaip teigia LASS prezidentas, minėtas incidentas Kauno maisto prekių parduotuvėje ir neseniai įvykęs nemalonus įvykis Klaipėdos miesto viešajame transporte merginoms su regos negalia, kurias lydėjo šunys vedliai, tik parodo problemos opumą ir įstatymo neveiksnumą: „Šie įvykiai – labai skaudūs ne tik šioms moterims, bet ir visai bendruomenei, kovojančiai su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo neveiksnumu. Supraskite, kad šuo vedlys – ne šiaip sau gyvūnas, jis – pagalbos priemonė neregiams ir silpnaregiams bei yra žymimas specialiais skiriamaisiais ženklais. Kiekvienas šunų vedlių savininkas turi dokumentus, įrodančius šios pagalbos priemonės teisėtumą, todėl juos traktuoti kaip paprastus šunis – neteisinga", – sako LASS prezidentas.

Parengta pagal LASS pranešimą žiniasklaidai

‍Pexels nuotr.