Brailio raštas - ne privilegija, o teisė
Minint Pasaulinę brailio rašto dieną, sausio 4-ąją, skamba raginimas naikinti spragas: turi būti užtikrinta galimybė žmonėms su regos negalia naudotis brailio raštu. Brailio raštas - ne privilegija, o žmonių su regos negalia teisė.
Sausio 4 d. minima Pasaulinė brailio rašto diena. Šiais metais šešių taškų raštui, kuris žmonėms su regos negalia tapo pagrindine informacinės nepriklausomybės, raštingumo ir socialinės įtraukties priemone, sukanka 200 metų.
Luji Brailis 1825 m., būdamas šešiolikos, sukūrė raštą, pripažintą ir vartojamą visame pasaulyje. Naudojant kombinacijas nuo vieno iki šešių taškų ir keičiant jų išsidėstymą, gaunamos 63 nesikartojančios kombinacijos. Priklausomai nuo konteksto ta pati taškų kombinacija gali reikšti raidę, natą ar skaitmenį. Todėl brailio raštas yra kontekstinis raštas. Vis labiau gyvenime įsigalint technologijoms imta manyti, kad šis taps nebereikalingu. Tačiau priešingai - pasitinkant 200 metų Brailio rašto jubiliejų Pasaulio aklųjų sąjunga (World Blind Union), vienijanti 253 milijonus žmonių su regos negalia, ragina imtis veiksmų, kad brailio raštas kasdien būtų prieinamas kiekvienam neregiui ar silpnaregiui. Asociacija skatina naikinti egzistuojančias spragas - prieiga prie šešiataškio rašto turi būti užtikrinta, nes tai nėra privilegija žmonėms su regos negalia, o jų teisė.
Brailio raštas nėra vien raštingumo, išsilavinimo įrankis, bet ir galimybė tapti nepriklausomu, lygiateisiu, būti įtrauktam į visuomeninį gyvenimą.
Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau informacijos būtų leidžiama brailio raštu. Statistikos duomenimis, Lietuvoje brailio raštu skaito daugiau nei 700 žmonių. Jaunus žmones su regos negalia brailio raštu be mokyklinių vadovėlių pasiekia vos keliasdešimties pavadinimų knygos, skirtos įvairaus amžiaus grupėms vaikams ir jaunuoliams. Tai yra labai mažai. 2024 m. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos fondus pasiekė 46 skirtingų pavadinimų brailio raštu išleistos knygos: 30 iš jų išspausdino biblioteka, 16 knygų parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
Brailio rašto prieinamumas svarbus ne tik kalbant apie raštingumą, bet ir kaip universalaus dizaino elementas. Vis daugiau Brailio užrašų atsiranda viešosiose erdvėse, įstaigose: brailiu numeruojami kabinetai, liftų mygtukai, bankomatų klavišai, taip pat brailio užrašai naudojami lankytinuose objektuose - prie pastatų taktilinių maketų, regioniniuose turizmo centruose, pažintiniuose takuose, muziejuose prie eksponatų.
Aklieji ir silpnaregiai užrašus brailiu randa traukinių stotyse ir vagonuose, oro uostuose. Tačiau ar žmogus su regos negalia ras viešojoje erdvėje užrašą, kurį jis galės perskaityti, šiandien priklauso nuo kitų asmenų, institucijų sąmoningumo.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kasmet minėdama Pasaulinę brailio rašto dieną pabrėžia būtinybę siekti, kad viešosiose erdvėse užrašai brailiu ir reljefiniu (iškiliuoju) raštu taptų įprastu dalyku.
Labai svarbu, kad galvodami apie prieinamumą ir universalų dizainą pastatų architektai, projektuotojai, įgyvendinantys savo sumanymus konsultuotųsi su brailio rašto kultūrą išmanančiais specialistais. Čia jiems žinių gali suteikti ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).
Parengta pagal LASS pranešimą spaudai
