Duona ir sviestas – iš Paidės

Estijos širdies titulas be konkurencijos tenka Jervos apskrities sostinei – Paidės miestui, įsikūrusiam pačiame šalies centre. Nuo čia iki Pernu, Tartu – po maždaug 100 km, Rakverės – 78, Talino – 87 km. Ir ne tik patogi geografinė padėtis lemia Paidės svarbą - miestas yra vienas iš pagrindinių maisto produktų – pieno ir duonos– gamintojų šalyje. Vietinis pieno kooperatyvas, kuriam priklauso apie 100 ūkininkų, yra didžiausias sviesto ir sūrio gamintojas Estijoje. Neseniai olandai į naują pieno gamyklą investavo apie 100 mln. eurų, pieno produktai eksportuojami net į Azijos šalis. Paidėje veikia ir didžiausia duonos kepykla Estijoje, užimanti 45 proc. rinkos, taip pat aktyviai eksportuojanti savo produkciją į 20 šalių. Teigiama, jog būtent čia gimė idėja šaldyti duonos gaminius, pratęsiant jų galiojimo laiką, ir ši moderni technologija plačiai paplito.

Mokiniui – asmeninis mentorius

Šiltame susitikime Paidės savivaldybėje, į kurią atvykome kartu su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Mažeikių turizmo ir verslo centro atstovais delegacija, sužinojome ir daugiau įdomių dalykų apie šį nedidelį miestelį, kuriame visko tiek daug. Mažeikiai ir Paidė yra miestai partneriai. Paidėje vos 10 tūkst. gyventojų, Mažeikiuose – triskart daugiau. Nustebino estiškas švietimo modelis – gimnazijoje (220 mokinių, 26 mokytojai)  patys mokiniai gali sudaryti 20 proc. savo mokymosi programos, jų tobulėjimą palaiko asmeninis mentorius. Miesto profesinėje mokykloje mokoma specialybių konkrečiai pagal darbdavių poreikius (statyba, žemės ūkis, namų gerbūvis ir kt.) ir net 40 darbo vietų pačioje mokykloje skirta studentams. Beje, pas mus neįprastas dalykas - mokiniai estų mokyklose vaikšto be batų, tik su kojinėmis.

Garsina miestą ambicingais projektais

Nesvarbu, kad miestelis mažytis, bet drąsiai imasi grandiozinių renginių. Prieš pora metų surengė politinių diskusijų apie demokratiją festivalį, į kurį atvyko antra tiek žmonių, kiek gyvena Paidėje, taip pat šalies valdžios atstovai. Šį rudenį miesto centre planuojama surengti koncertų festivalį su Estijos nacionaliniu simfoniniu orkestru priešakyje. Net futbolo komanda žaidžia aukščiausioje lygoje, o kad būtų kur dar geriau treniruotis, miestelis pernai pasistatė naują dengtą futbolo aikštę.

„Mes siekiame būti geriausiais, nesvarbu, kad maži“, - šypsosi vietiniai. Iš kur ta miestelio stiprybė ir veržlumas? Galbūt šaknys slypi istorijoje – mieste tebestovi pilis, kalavijuočių tvirtovės mūrai... Norint susipažinti su krašto istorija, verta užsukti į Vitenšteino muziejų, įrengtą pilies bokšte. Kiekviename aukšte pristatoma vis kita laiko atkarpa, lydima garso ir šviesos efektų, su įspūdingomis vaizdo programomis ir turtinga eksponatų kolekcija.

Dviračiai ir ekranai

Jervos apskrityje, netoli nuo Paidės verta užsukti dar į du muziejus – Estijos dviračių ir Estijos transliuotojų (audiovizualinės istorijos). Privačiame muziejuje – gausybė dviračių: nuo pirmojo gremėzdiško medinio iki naujausių eksponatų. Čia galima pamatyti vienaračių, karinių, sportinių, gražiausių pasaulio dviračių, dviračių su lopšiais, dujų žibintuvėliais, su grandinėmis ir be jų, vaikiškų dviračių, tarp kurių galima atrasti ir savo vaikystės „žirgelius“. Muziejuje taip pat sukaupta gausi spausdinimo mašinėlių, patefonų, plokštelių, telefonų ir kitų daiktų kolekcija. Vetsa miestelyje veikiančio muziejaus savininkė Vilja, sakė, jog kartu su vyru kolekcionuodami antikvarinius daiktus, atspindinčius Estijos istoriją, tarsi sustabdo greitai prabėgantį laiką. Eksponatai lankytojams sukelia nostalgiškus malonius prisiminimus, nes vaikystės ir jaunystės laikas daugeliui gražiausias.

Stabtelėti kviečia ir Estijos žiniasklaidos istoriją pasakojantis muziejus Tiryje. Jis taip pat privatus, sukaupęs net apie 6000 vertingų eksponatų. Tarp jų daug senų radijo, televizijos imtuvų, audiovizualinės įrangos, kurią muziejaus lankytojai gali ir patys išbandyti, įsijausdami į radijo ar televizijos laidų vedėjo rolę. Į klausimą, kaip mažame Tirio miestelyje atsirado visos šalies žiniasklaidos muziejus, buvo atsakyta, jog būtent čia kadaise buvo pastatytas pirmasis radijo stoties bokštas, aukščiausias Estijoje.

„Varlės namuose" sustoja laikas

Stabdyti laiką Estijoje labai populiaru – seni daiktai, keliantys nostalgiškus praeities prisiminimus, yra labai mėgstami. Regis, estai nieko nemeta į šiukšlinę – nupūtus laiko dulkes, seni rakandai sušvinta naujomis spalvomis ir kuria jaukią atmosferą.  Tvarus, tausojantis požiūris į daiktus, pastatus, aplinką, gamtą, jautėsi visos kelionės metu. Tiryje, senoje troboje, įsikūręs šeimyninis restoranas „Ajatu“ (estų k. „Nesenstantis“) vilioja savo autentiškumu – senoviniu interjeru, baldais ir indais, įdomiais patiekalais, atspindinčiais tradicinę estišką virtuvę ir kartu siūlantis originalių valgių, kurių kitur niekur neparagausi.

„Mūsų siekis – pasiūlyti tokį maistą lyg pas močiutę kaime – šviežią, skanų, padedant ant stalo gražiausius indus. Čia niekas neskuba, mėgaujasi maistu ir pokalbiais su artimaisiais jaukioje aplinkoje“,- sakė restoraną atidarę sutuoktiniai Kaija ir Tarmo.  Jie abu patys virėjai, aptarnauja svečius, turi du padėjėjus. Žmona kuria receptus, juos abu realizuoja virtuvėje. „Mes negaminame maisto kelioms dienoms, ruošiame patiekalus tik juos konkrečiai užsakius, ir mėgaujamės šiuo procesu. Smagu, kad didžiąją dalį maisto produktų įsigyjame iš vietos ūkininkų“,- pasakojo Tarmo.

Sušiai iš kilkių – estiškas skanėstas

„Ajatu“ šeimininkai mus pavaišino skaniais pietumis, kurių pagrindinis patiekalas buvo kilkės sušiai. Kilkė – smulki Baltijos jūros žuvelė – Estijoje populiari, iš jos tradiciškai gaminamas patiekalas per šalies gimtadienį.

Senas namas, kuriame prieš kelerius metus įsikūrė restoranas, vadinamas „Varlės namais“, čia glaudžiasi ir vietos bendruomenė. Dar visai neseniai namas buvo panašus į landynę, avarinės būklės, pilnas šiukšlių, ir valdžia planavo jį nugriauti. Tačiau miestelio entuziastai, istorijos mylėtojai to padaryti neleido, savo rankomis išvalė, atstatė namą. Dabar čia vyksta jaukūs vakarai, su kava, įdomiomis paskaitomis.

Restorano šeimininko Tarmo galva pilna idėjų: jis planuoja įsigyti seną grūdų sandėlį, kuriame sukurtų maisto muziejų Taip pat svajoja apie naktipiečių barą šaltuoju metų laiku, kai žmonės užsidaro savo namuose, niekur nebeišeina, jaučiasi vieniši. Atėję į barą naktį, kai nesimiega, galėtų ko nors skaniai užkąsti, pabendrauti.

„Tokie žmonės priverčia pasaulį suktis“,- stebėjomės restorano savininko sumanumu ir naujomis originaliomis idėjomis. Tarmo tikino tai darantis ne vien tik dėl savęs, bet ir miestelio, jo gyventojų, nes nori, kad miestas būtų gyvas ir gera vieta gyventi kiekvienam.

Nuotraukoje: Estijos lietuvė Kazimiera Vellemaa šiltai pasitikusi tautiečius ir vertėjavusi iš estų kalbos. Nuoširdus ačiū jai!

Jolantos Beniušytės nuotraukos