Tiris, dar mažesnis už Paidę miestelis, garsėja populiariomis pavasarinėmis gėlių mugėmis, kurios čia rengiamos jau beveik pusę amžiaus. Todėl Tiris ir užsitarnavo Estijos pavasario sostinės titulą. Per tris mugės dienas čia suplūsta minios žmonių, autobusais suvažiuoja turistai iš Suomijos, Latvijos. Tai nemenkas iššūkis mažam miesteliui, turinčiam apie 7000 gyventojų, nes reikia vietos nakvynei, parkavimui.  Tirio savivaldybės vicemeras Elaras Niglas sakė, jog išsprendus nakvynės problemą, į gėlių mugę atvažiuotų kur kas daugiau žmonių. Dabar atvykėlius dažniausiai priglaudžia vietos žmonės, jie iš to užsidirba, tačiau visų miesto svečių nesutalpina.

Tirio savivaldybė - kaimiškas rajonas, kurį sudaro keturi didesni miesteliai ir daugiau kaip pusšimtis kaimų. Rajono biudžetas siekia per 26 mln. eurų, didžioji dalis atitenka švietimui. Pasak vicemero E. Niglo, čia susiduriama su demografine krize, jaunimas išvyksta, nenori likti mažuose miestuose, tuštėja kaimų mokyklėlės. Vietos valdžia stengiasi sustabdyti šį procesą naujomis investicijomis. Stebėjomės matydami puikiai įrengtą kultūros centrą su parodų salėmis, muzikos mokyklą, taip pat naujausią pastatytą objektą - pradinę mokyklą su sporto sale, kuri kainavo keliolika milijonų eurų. Dalį lėšų skyrė valstybė.

Tokie statiniai nepadarytų gėdos ir sostinei. Tiris gali pasigirti ir geru susisiekimu, čia yra geležinkelis, o miesto centrą puošia XIII amžiaus bažnyčia su šimtamete biblioteka.

Pavers žydinčiu sodu

Tirio gyventojų jokios krizės negąsdina, jų ambicijos didelės. „Mes ruošiamės užkariauti pasaulį. Planuojame paversti mūsų miestelį žydinčiu sodu, žaliosios terapijos centru, kuris bus garsus visoje Europoje“,- savivaldybėje savo planus pristatė iniciatyvių miestelėnų grupė, kurią sudaro kraštovaizdžio specialistai, sodininkai, verslininkai.

 Mažiausiai 20 ha sklype planuojama įrengti didžiulį sodų centrą, kuriame veiktų terapijos centras, mokomoji sodininkystės bazė, bendradarbiavimo platforma sodininkams, daržininkams, verslininkams, būtų mokoma, kaip susikurti savo sodus, pradėti verslą, kur būtų brandinamos aplinkos priežiūros idėjos ir jomis dalinamasi. Jame būtų galima praleisti visą dieną, vaikštant po sodus, čia būtų įrengtos kavinės, žaidimų aikštelės vaikams, vyktų daug veiklų, kūrybinių dirbtuvių, praktiką galėtų atlikti studentai ir kt.

Pasak iniciatorių, panašus sodų centras veikia Nyderlanduose. Jame vienoje vietoje suprojektuota net 200 skirtingų sodų, seniausiam jau kelios dešimtys metų. „Panašiu keliu einame ir mes. Estija irgi turi gilias sodininkystės tradicijas, norime jas atgaivinti. Anksčiau buvo populiaru lankytis vienas kito privačiuose soduose, tai žmonėms labai patinka, atkūrėme šią tradiciją ir eisime toliau. Manome, kad labai prasminga ateities kartoms palikti žydinčius sodus, ir palikti jų kuo daugiau“, - kalbėjo būsimo sodų rojaus entuziastės.

Vakarienė geležinkelio stotyje

Svečiuojantis Tirio miestelyje verta užsukti į seną, gražiai restauruotą medinį geležinkelio stoties pastatą, kuriame įsikūrusi Vaksalio kavinė ir nedidelis stoties istorijos muziejus. Apie istorinį pastatą ir Tirio geležinkelį, kuriuo patogiai galima nukeliauti ir į sostinę į Taliną, papasakojo kavinės savininkas Olegas Kuusik. Estijoje yra 1200 km geležinkelio tinklas, iš jų 900 km skirta viešajam transportui. Tad susisiekimas geležinkeliu šalyje labai patogus ir populiarus.

Kavinėje buvome sutikti labai šiltai, šeimininkė net susigraudino pamačiusi lietuvius. „Man labai patinka lietuviai, myliu jus, nes gyvenime yra padėję, esu buvusi Lietuvoje",- sakė moteris. Vakarienė su įspūdingu desertu tirpo burnoje. Vietiniai vaikai, jaunuoliai mėgsta atbėgti čia paskanauti keptų bulvyčių, kurios esančios skaniausios miestelyje.

Žaibo kirtis pakeitė gyvenimą

Savo autentiškumu sužavėjo Kirnos dvaras, kurį valdo verslininkų pora – Tuuli Org ir Reimo Lilienthalas. Tiesa, Reimo savęs verslininku nebelaiko. Estų spaudoje teko skaityti, kad jo gyvenimo būdas labai pasikeitė po nelaimės Viduržiemio jūroje. Klestintis verslininkas 2011 metais prabangia jachta su draugais leidosi į kelionę iš Graikijos į Maltą.

Kilus audrai, į jachtą keliskart trenkė žaibas. Patyręs buriuotojas su draugais per stebuklą nenukentėjo, su apdegusia, nevaldoma jachta sugebėjo pasiekti krantą. Tačiau po šio įvykio esto gyvenimas pasikeitė: jo nebedomino verslas, prabangūs automobiliai, linksmybės, jis pasuko dvasinio pažinimo keliu.

Reino pasakojo pradėjęs aplink žmones matyti spalvotą lauką, iš kurio esą gaudavęs informacijos apie kiekvieno jų sveikatą ir gyvenimą.  Ši atsiradusi nauja savybė, jo žodžiais, buvo labai sukrečianti ir bauginanti.

„Maniau, kad išprotėjau, ir jei apie tai pasakysiu savo šeimos gydytojui, atsidursiu beprotnamyje. Į mane plūdo tiek daug informacijos, kad labai blogai pasijusdavau žmonių susitelkimo vietose, oro uostuose ar autobusų stotyse. Nežinojau, ką su ta informacija daryti. Todėl mieliau užsidarydavau savo kambaryje“,- viename interviu pasakojo R. Lilienthalas. Vėliau jis pradėjo konsultuoti žmones dėl jų sveikatos problemų.

Kirnos dvaro magija

Sužinojęs apie parduodamą seną Kirnos dvarą, Reimo su žmona Tuuli jį nusipirko. Dvaras garsėjo tuo, kad daugybę metų žmonės lankėsi jame, norėdami pagerinti sveikatą, nes buvo tikima, kad iš žemės sklinda gydanti energija. Šeima čia negyvena ir nesitiki uždirbti daug pelno – priešingai, apleistas statinys pareikalavo daug investicijų. Pasak Reino, jie niekada neplanavo užsidirbti iš dvaro, tiesiog jautė vidinį poreikį padėti žmonėms.  Mat visuomenė, jo žodžiais, esanti išbalansuota žmonių sveikatos ir gerovės srityje. Mokslu pagrįsta medicina sprendžia tik pasekmes, bet ne priežastis, teigia vyriškis. Tuuli ir Reino rengia paskaitas apie sveikatą, bilietų nepardavinėja, priimamos laisvanoriškos aukos.

Mums lankantis Kirnos dvare, pasitiko tik šeimininkė Tuuli Org.  Ji patvirtino, jog dvarą įsigijo būtent dėl, jos žodžiais, energetiškai magiško parko. „Tai yra gryna gamta, kuri atlieka savo darbą. Ar tai galime moksliškai įrodyti? Mokslas dar daug naujo atranda gamtoje, ne visos paslaptys atskleistos. Kaip ten bebūtų, mes matome, kad visi, kurie čia ateina, pasėdi ant akmeninių suoliukų parke, išvyksta geresnės nuotaikos, atsipalaidavę. Matyt, tai padeda žmonėms, jei jie ir vėl ateina čia“,- sakė T. Org.

Kiekvienas atvykęs į parką gauna žemėlapį, kuriam pažymėtos 46 vietos pagal sveikatos sutrikimą: širdies, galvos, odos negalavimus ar norintiems subalansuoti pusiausvyrą, atkurti energiją po operacijų. Teigiama, jog pasėdėjus vos 10 minučių ant akmeninio suolelio, galima pajusti sveikatos pagerėjimo efektą. Kiekvieno valia - tikėti ar ne.

Galima įsigyti atitinkamas apyrankes iš akmenukų, kurios esą sustiprina poveikį sveikatai. Mūsų grupei nepavyko išbandyti šio magiško efekto, nes dvaro parką dengė sniegas ir buvo šalta. Pasak šeimininkės, į dvarą dažniausiai atvyksta estai, latviai, suomiai, lietuvių nebūna, jie dar nėra atradę šio dvaro.

Rengia tulpių festivalius

Kirnos dvaro šeimininkė Tuuli sakė, jog jų misija yra tiesiog tęsti ir plėtoti dvaro veiklą, padaryti jį patrauklesniu, grąžinti gyvybę. „Dvaras buvo gana suniokotas. Jei pastebėjote, mes stengiamės, kad viskas čia būtų autentiška. Namo išorės ir vidaus pernelyg neremontuojame, kad jis atrodytų kuo natūraliau. Stengiamės išlaikyti tą ribą, kad netaptume pernelyg sterilūs“,- sakė Tuuli.

Kita Kirnos dvaro veikla – tulpių auginimas ir pavasariniai gėlių festivaliai. Gėlininkai skina gėles, daro puokštes, vyksta gražiausių kompozicijų konkursas. Tulpės pradėtos sodinti 2019 metais ir šiuo metu, atėjus sezonui, galima pamatyti daugiau nei 140 tulpių veislių, iš kurių 43 yra dvižiedės tulpės, primenančios bijūnus ir angliškas parko rožes. Sode vis dar žydi juodžiausia pasaulyje tulpė (2023 m.) ir Estija (2024 m.) pavadinta tulpė.

Šį pavasarį Kirnos dvaro parkas jau šeštą kartą virs gėlių mėgėjų ir profesionalų traukos centru. Teigiama, jog dešimtys tūkstančių gėlių mylėtojų kasmet atvyksta pasigrožėti žavia žiedų jūra.

Atidavė duoklę gamtai

Didelį įspūdi paliko apsilankymas didžiausiame Estijos laukinės faunos parke Tusikanu Jėkila, kuriame  laisvai gyvena apie 600 tauriųjų elnių. Parkas įkurtas buvusioje dvarvietėje, sujungiant kelius privačius sklypus.  

Laukinės gamtos oazę įkūrė vienas turtingiausių šalies žmonių Preetas Pillmanas, naftos bendrovės savininkas. Prieš kelis metus jis mirė nuo vėžio. Pasak Tusikanu poilsio centro administratoriaus Tonio Steinbergo, P. Pillmanas parką įkūrė ne dėl verslo, o norėdamas prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Verslininkas kadaise buvo aistringas medžiotojas, parke eksponuojama jo trofėjų paroda, vėliau tapo žveju, įsigijo Suomijoje žvejų kaimelį.

Tauriųjų elnių parkas buvo įkurtas 2007 m., čia buvo pastatyti ir pirmieji svečių namai su tvenkiniais, pirtimis. Neseniai duris atvėrė modernus konferencijų centras su restoranu. Parkas pajamas gauna iš lankytojams organizuojamų gamtoje safarių, renginių, turizmo, elniai nėra medžiojami.

Parkas užima beveik 1000 ha teritoriją, elniai šeriami tik žiemą, vasarą jie pranyksta miško tankmėje. Jų ramybė itin saugoma – draudžiama net dronais fotografuoti bandą.

Pradinukai kalba angliškai

Kelionę Estijoje vainikavo apsilankymas Keru šešiametėje mokykloje – darželyje. Mus pasitiko direktorė Mari Vest, tačiau ekskursiją po mokyklą anglų kalba nuotaikingai pravedė du mokinukai Sebastianas ir Tambetas.  Mokykla labai jauki, šviesi, įrengtos garsą sugeriančios sienelės, klasėse– naujausia informacinių technologijų ir kita mokymo įranga. Kadangi patalpos labai šiltos, vaikai vaikšto be batų. Keru kaime gyvena tik apie 400 gyventojų. Tačiau vaikai gauna aukščiausio lygio švietimo paslaugas, nes jie - mūsų ateitis. Visos kelionės metu būtent tai ir krito į akis - aukšta estų gyvenimo kokybė, nežiūrint į tai, jog gyveni mieste ar tolimame kaimelyje tarp miškų.

‍

Jolantos Beniušytės nuotraukos