Vartai į vandens pasaulį

Dažnam gali pasirodyti, kad lietus, krituliai yra paprastas dalykas – iškrito, nubėgo kažkur ar išgaravo. Tačiau, anot vandens sistemų prižiūrėtojų, susidarius tam tikroms sąlygoms, mieste vanduo tampa problema. Nenutekantis lietaus vanduo kelia rūpesčių ir naujakuriams, kurių būstai vienas po kito dygsta priemiestyje.

„Lietus mieste – tai ne tik balos ir šlapios kojinės – tai kanalizacijos perkrovos, užtvindyti rūsiai, užkišti šuliniai. Ir galiausiai – nevalytas vanduo, tiesiai iš mūsų gatvių nutekantis į Danės upę, marias, o kartais – tiesiai į Baltiją. Per lietų bet kokios šiukšlės patenka į lietaus surinkimo angas – groteles.

Lietaus nuotekos nėra valomos taip pat, kaip buitinės. Jos tiesiog nuteka nefiltruotos tiesiai į mūsų vandenis. Turime tai aiškiai suprasti, kad šiukšlindami gatvėje, kartu teršiame ir savo vandens telkinius“,- susitikime su Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentais kalbėjo AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Kiekvienos grotelės šaligatvyje yra tarsi vartai, vedantys į vandens priežiūros infrastruktūros sistemą. Šis požeminis tinklas yra beveik nematomas, bet reikalaujantis daug priežiūros, investicijų, strateginių sprendimų. Ir kaip pabrėžė B. Jonikas, stokojantis svarbiausio dalyko – žmonių sąmoningumo.

Vandentvarkos ūkis – šimtametis

Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ yra seniausia (102 veiklos metai) ir trečia pagal dydį vandentvarkos įmonė Lietuvoje.  Įmonė aptarnauja apie 102 tūkst. klientų, 43 vandenvietes, 14 nuotekų valyklų: Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpiuose ir dar 13 valyklų Klaipėdos rajone. Tinklų ilgis siekia 2372,6 km. Bendrovės veikla – tai vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, nuotekų valymas, paviršinių nuotekų tvarkymas.

Pasak bendrovės direktoriaus B. Joniko, palyginus visai neseniai, tik 2016 metais, Klaipėdos miesto savivaldybė perdavė įmonei visą paviršinių nuotekų priežiūros ūkį. Tačiau tik 2022 metais atsirado finansinės galimybės investuoti į miesto lietaus nutekėjimo sistemų infrastruktūros atnaujinimą.

Kokias funkcijas įmonė vykdo kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja?  Tai miesto paviršinių nuotekų surinkimo šulinių ir grotelių nusėsdintuvų priežiūra, vamzdynų plovimas, gedimų ir avarijų likvidavimas, infrastruktūros techninė priežiūra, diagnostika ir aptarnavimas, į atvirus vandens telkinius išleidžiamų nuotekų taršos priežiūra, infrastruktūros plėtra.

Gatvėje skendo džipai

Klaipėdiečiai nuo seno žinojo, kad kilus liūtims, būtinai patvins miesto centrinės Herkaus Manto gatvės dalis, esanti ties viaduku prie Klaipėdos universiteto. Gatvė po viaduku smarkiai įdubusi, tad būtų keista, jei nepatvintų. Įduba gatvėje yra net pusseptinto metro žemiau jūros lygio, todėl vanduo subėga į ją kaip į dubenį ir ši kelio dalis tampa nepravažiuojama. Potvynio vandenį pumpuodavo seni siurbliai, jų našumas buvo mažas.

2022 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienio rytą, kilus audrai ir užėjus smarkiai liūčiai, H. Manto gatvės duobėje paskendo keli prabangūs džipai. Mat neveikė ir vandenį pumpavę siurbliai – į juos kirto žaibas. Audros metu mieste išaugo ir buitinių nuotekų siurblių apkrovos, tad specialistai tik po 2 val. atvyko tvarkyti siurblių. Nuo 11 iki 16 val. buvo ištraukta iš duobės apie 7000 kub. m  (palyginus – talpa vienoje mašinoje iki 6 kub. m) vandens, jo lygis įduboje siekė 2 metrus. Tokio kiekio išvežti mašinomis būtų buvę neįmanoma, tad susikaupęs vanduo buvo nukreiptas į vienos įmonės buitines nuotekas.

Ėmėsi potvynių prevencijos

Pernai AB „Klaipėdos vanduo“ atnaujino senąją lietaus nuotekų siurblinę, projekto vertė siekė 180 tūkst. eurų. Tai pirmoji tokia moderni siurblinė uostamiestyje, kuri dirba greitai, vartoja mažiau energijos, yra valdoma iš centrinės dispečerinės, todėl operatyviai galima reaguoti į pirmuosius potvynio požymius. Tad H. Manto gatvėje ties viaduku potvynių turėtume nebematyti.

Pasak „Klaipėdos vanduo“ vadovo B. Joniko, ši rekonstrukcija – tai vienas iš daugelio žingsnių stiprinant miesto paviršinių nuotekų tinklą. Planuojama įrengti daugiau rinktuvų ir padidinti jų pralaidumą, kad būtų dar labiau sumažinta potvynių rizika liūčių metu.

B. Joniko teigimu, probleminių vietų mieste yra nemažai, nes paviršinių nuotekų surinkimo ir nutekėjimo infrastruktūra pasenusi ir nepakankamai išvystyta. „Užtenka vieno stipresnio lietaus, ir jau turime mini potvynį. Spręsti šias problemas teks, tačiau ne taip greitai, kaip norėtų gyventojai, nes reikalingos nemažos investicijos “,- sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Polinkį į potvynius Klaipėda turi ir dėl savo specifinio plokščio reljefo. Kilus audrai ir pučiant šiaurės vakarų vėjui, Kuršių mariose, o kartu ir Danės upėje, pakyla vandens lygis. Kadangi nėra jokių kalvelių ar pylimų, patvinsta su upe besiribojančios gatvės.

Vandens nubėgimo latakai mažai padeda, nes jie patys atsiduria po vandeniu. Yra tekę matyti, kaip per vasaros audrą labai greitai iki pusės buvo apsemtos Danės gatvėje paliktos stovėti mašinos.

Potvynio vanduo labai brangus

Užėjus liūčiai, siurbliai pumpuoja perteklinį vandenį į miesto valymo įrenginius, nors to daryti nereikėtų, jei jam būtų kur nubėgti. Kai kurios trasos nuo Dumpių nutolusios po keliolika kilometrų. Vandens siurbliai išnaudoja daug elektros – per metus net apie 16,5 mln. kWh. Pasak B. Joniko, tai daugiau nei tris kartus tiek, kiek elektros energijos tenka Klaipėdos miesto gatvių apšvietimui ir visiems šviesoforams.  „Klaipėdos vanduo“ kasdienė veikla yra neatsiejama nuo elektros energijos, kuri šiuo metu sudaro apie dešimtadalį įmonės sąnaudų.

Vandeniui per liūtį greičiau susigerti į gruntą padeda žalieji plotai, grioviai, vandens baseinai, tačiau Klaipėdoje žaliuosius plotus keičia asfaltas, trinkelės bei naujos statybos. Grioviai ir baseinai, į kuriuos galėtų nutekėti perteklinis vanduo, taip pat beveik išnykę. Tad tenka brangiai siurbti perteklinį vandenį.

Žalioji energija mažina kaštus

„Klaipėdos vandens“ įmonė stengiasi mažinti elektros sąnaudas, kartu ir kaštus vartotojams, elektrą pasigamindama pati. Šiuo metu žalioji energija sudaro apie 40 proc. visos suvartojamos energijos – iš viso 5,5 mln. kWh.  Šiuo metu bendrovė naudoja tris žaliosios energijos šaltinius. Viena saulės elektrinė veikia ant įmonės pastato stogo, kita didelė saulės jėgainė pradėjo veikti Gargžduose.

Klaipėdos miesto nuotekų valykloje įrengta biodujų elektrinė, kuri, panaudodama nuotekose surinktas atliekas, paverčia jas vertinga elektros energija.

„Iki 2030 metų esame užsibrėžę visiškai sumažinti Co2 išmetimus ir kartu tapti energetiškai nepriklausoma įmone. Tad investavimų į žaliąją energiją dar, manau, tikrai bus“,- sakė B. Jonikas.

Skęsta ir priemiesčiai

Jau seniai žinomos ir Klaipėdos priemiesčio naujakurių bėdos – namai skęsta. Dėl didelio kritulių kiekio dažnai apsemiami naujai išvystyti gyvenamųjų namų kvartalai – Ginduliai, Slengiai, Mazūriškės, Klemiškės, Triušeliai.

Pasak B.Joniko, liūčių metų smarkiai padidėja vandens infiltracija į buitinių nuotekų tinklus, dėl to užtvindomi buitinių nuotekų tinklai ir siurblinės.  Dėl didelio gruntinio ir paviršinio vandens lygio nuotekų tinkluose gyventojai nebegali išleisti buitinių nuotekų iš namų tinklo. Kodėl tai vyksta?

„Ne paslaptis, kad plėtojant naujus gyvenamuosius kvartalus paviršinių nuotekų nuvedimo infrastruktūros vystymas iš esmės nevyksta.  Arba kvartalų vystytojai kiekvienas individualiai sprendžia atskirų kvartalų lietaus vandens nuvedimo problemas, todėl  paviršinių nuotakų infrastruktūra įrengiama fragmentiškai ir neatlieka savo funkcijų“,- paaiškino  „Klaipėdos vandens“ vadovas B. Jonikas.

Teritorijų vystytojai įrengia paviršinių nuotekų tinklus, tačiau jų pajungti į atvirus vandens telkinius nėra kur. Vanduo laikosi atviruose grioviuose ir niekur neišteka, kadangi grioviai būna užkasti ir panaikinti vystant kitą gyvenamąjį kvartalą.

Gerų pavyzdžių daug

Kaip išvengti perteklinio vandens?  „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas teigia, jog atsiranda vis daugiau pavyzdžių Lietuvoje ir užsienyje, kaip savomis priemonėmis suvaldyti vandenį.

„Pavyzdžiui, teko matyti sostinėje vienos didelės kompanijos biurą – prie pastato įrengtas baseinėlis, aplinka apželdinta, įrengta akyta danga – visos šios priemonės skirtos tvarkingai nutekėti vandeniui. Verslui, aišku, tai kainuoja papildomas lėšas, tačiau naudinga. Užsienyje, Kopenhagoje ar Švedijoje, naudojami akumuliaciniai lietaus rezervuarai, įrengti po automobilių stovėjimo aikštelėmis. Jie surenka paviršiaus vandenį, jį laiko, kol išgaruoja arba panaudoja gėlėms laistyti, plauti mašinoms. Estetiška, tvaru, funkcionalu. Kodėl iš jų nepasimokyti? Kodėl vis dar statome kvartalus be nuotekų planavimo, be galimybių lietaus vandeniui natūraliai susigerti ?“– kalbėjo B. Jonikas.

Gyvensime be guminių batų?

„Kažkada buvau skeptiškas klimato kaitos požiūriu. Tačiau matant, kokie kataklizmai vyksta pasaulyje, suprantu, kad tvarumas – ne prabanga, o būtinybė. Visi turime susitelkti į tai, kad mūsų miestas išliktų gyvybingas. Ar po penkerių metų čia dar galėsime gyventi be guminių batų? Privalome šviesti visuomenę, ruoštis ir mąstyti strategiškai“,- kalbėjo B. Jonikas susitikime su studentais.

Kur bėga lietaus vanduo, kaip aplink vien betonas ir asfaltas? Kai užstatyti kiemai, kai nesuplanuota lietaus kanalizacija? Vieni stato namą, kiti – prekybos centrą, treti įrenginėja šaligatvius, bet niekas nepagalvoja, kur nubėgs vanduo. Kaip su tuo tvarkosi kiti miestai?

Kiemuose – tvenkiniai su lelijomis

Švedijos miestas Malmė pirmasis šalyje adaptavo ir patobulino vadinamąjį Berlyno žalumo indeksą. Pirmasis objektas, kuris buvo įgyvendintas taikant žalumo indeksą, buvo uosto teritorija.  Kokius reikalavimus kelia žalumo indeksas?  Pagrindinis dalykas – kiekvieno pastato sklype yra privalomas tam tikras žalumos kiekis ir turi būti iki minimumo sumažintas nepralaidžių paviršių plotas.  Gyvenamųjų namų kiemeliuose buvo suplanuoti įvairaus dydžio lelijų tvenkiniai. Vandens elementai yra ypač mėgstami gyventojų, vaikai žaisdami pažįsta gamtą. Tarp tvenkinių latakais teka vanduo, o cirkuliaciniai siurbliai, vandens kriokliukai ir fontanai saugo nuo dumblių. Teritorijoje sodinami medžiai, krūmai, vertikalūs želdiniai.

Miesto ateitis – daug žalumos

„Manau, tai mūsų ateitis, turime taip irgi daryti kaip švedai: didinti žalius plotus, įrenginėti lietaus sodus, gėlynus, pakloti kuo daugiau pralaidžios vandeniui dangos. Šių tvarių priemonių auda triguba: saugos nuo apsėmimo, gerins gyvenamąją aplinką, mažins šiltnamio dujų išmetimą. Yra daug būdų suvaldyti vandenį, ne tik siurbliais. Reikia skatinti verslą „žalinti“ aplinką gal net mokesčių nuolaidomis. Turime į tai investuoti, nes kalbame ne apie pinigus, o apie miestą, kokiame norime gyventi, kokį jį paliksime vaikams“,- sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Jolantos Beniušytės nuotraukos

‍