Neregių kelyje dar daug kliūčių

Beveik du trečdaliai Lietuvos neregių bei silpnaregių teigia, niekada neišeinantys iš namų be kito žmogaus pagalbos arba savarankiškai juda tik būtiniausiais atvejais. Tai atskleidžia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių tarpe atlikto tyrimo duomenys. Didžioji dalis respondentų teigia, kad savarankiškai judėti viešose vietose labiausiai apsunkina gatvėse esančios kliūtys, kurias sunku įveikti turimomis pagalbinėmis priemonėmis.

Remiantis tyrimo duomenimis, 50 proc. neregių bei silpnaregių sako, kad savo artimoje aplinkoje savarankiškai, be kitų žmonių pagalbos, juda tik retais atvejais arba priversti aplinkybių, kaip pavyzdžiui, esant būtinybei nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, parduotuvę ar vaistinę. 12,2 proc. apklaustųjų teigia, niekada neišeinantys iš namų be kito žmogaus pagalbos.

Kaip didžiausią iššūkį savarankiškai judėti viešose vietose neregiai bei silpnaregiai įvardija kelyje esančias kliūtis – infrastruktūros remonto darbus, netvarkingai paliktus paspirtukus, galvos lygyje esančius kelio ženklus ar kt. Šią problemą išskyrė 71,95 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu, beveik 7 iš 10 respondentų (65,85 proc.) sako, kad jiems dideliu iššūkiu tampa orientavimasis bei judėjimas uždarose erdvėse, kaip savivaldybėje, gydymo įstaigoje. Beveik pusė neregių bei silpnaregių (48,17 proc.) teigia, kad jiems sunku pereiti gatvę nereguliuojamose perėjose, rasti pastatus ir įėjimus į juos (46,95 proc.), judėti viešuoju transportu (40,85 proc.).

Be to, 8 iš 10 apklaustųjų (82,32 proc.) įvardijo, kad pavojingiausia savarankiškai judėti yra žiemą. Neregių ir silpnaregių teigimu, pasnigus, sunku orientuotis, mat nebeįmanoma aptikti orientyrų, laiku pastebėti ledu padengtos kelio dangos. Taip pat – atsiranda papildomos kliūtys dėl šaligatvių pakraščiuose suversto sniego.

Tyrimo duomenimis, vos daugiau nei trečdalis (37,8 proc.) apklaustųjų teigia, kad visada savarankiškai, be kito žmogaus pagalbos, juda savo gyvenamojoje vietoje.

„Apklausos duomenys iš ties atskleidžia skaudžią silpnaregių bei neregių realybę. Turime didelę socialinę atskirtį, kuomet regos negalią turintys gyventojai ne tik, kad negali integruotis į darbo rinką ar gyventi visavertį visuomeninį gyvenimą, tačiau nesijaučia saugūs nueiti iki parduotuvės ar į polikliniką.

Turime ieškoti būdų, kaip suteikti visiems Lietuvos piliečiams vienodas galimybes. Jau kuris laikas diskutuojam bei kalbam, jog Lietuvoje būtina pradėti rengti šunis vedlius, kurie padėtų bent daliai šalies neregių saugiau jaustis viešose vietose. Kol nepriimsim šių būtinų sprendimų, tol turėsime valstybę, kurioje daliai jos piliečių sunku ryžtis net išeiti iš namų“, – teigia LASS prezidentas Paulius Kalvelis.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga apklausą atliko 2024 metų liepos 5-22 dienomis. Jos metu buvo apklausti 164 sąjungos nariai, iš kurių 66,46 proc. yra silpnaregiai ir 33,54 proc. – neregiai.

Parengta pagal LASS pranešimą spaudai

Pexels nuotr.