Virsmą iš tarsi laisvėjančios šalies į komunistinę totalitarinę valstybę su akivaizdžiu siekiu aktyviai dominuoti pasaulyje. Tai nieko gero nežada Kinijos žiniasklaidai ir visuomenei – įsigalėjo totali cenzūra, „viena tiesa“ ir piliečių sekimas bei persekiojimas už bent kiek laisvesnį žodį.

Užliūliavo savo įvaizdžiu

Kovo pabaigoje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje vykusiame Lietuvos užsienio politikos aktualijų aptarime su žiniasklaida dėmesio skirta ir Kinijai. Žinome, kad Lietuva dėl Vilniuje įkurtos Taivaniečių atstovybės pateko į didelę Kinijos nemalonę, diplomatams greituoju būdu teko palikti šią šalį. Vien Taivano, kuriame gyvena demokratiški kinai, egzistavimas Kinijos Liaudies Respublikai yra didelis akibrokštas. Anot diplomatų, išties konfliktas tarp Lietuvos ir Kinijos užsiplieskė ne staiga, o brendo palaipsniui, spaudimas lietuviams buvo daromas vis stipriau, tą juto ir diplomatai. Buvusi ambasadorė Diana Mickevičienė pasakojo buvusi kartą skubiai iškviesta į užsienio reikalų ministerija pasiaiškinti ...vidurnaktį. Arba šeimai užsidarius bute dėl privalomo karantino laiptinėje priešais duris buvo sumontuota stebėjimo kamera.

Konfliktas sprogo visišku Lietuvos boikotu ne vien dėl Taivaniečių atstovybės, kokia yra ne vienoje šalyje, tarp jų ir Europoje. Kinus supykdė ir mūsų veto dėl kai kurių jų planuojamų investicijų, pavyzdžiui, Klaipėdos uoste.  Būta ir kitų priežasčių.

Diplomatų teigimu, pasauliui sunku perprasti Kiniją, kuri per pastaruosius 30 metų sugebėjo užliūliuoti visus savo lyg ir vis gerėjančiu įvaizdžiu. Pasauliui plačiai atverti ekonominio bendradarbiavimo vartai, galimybės verslui, kuris kraustėsi čia iš Europos, technologijų plėtra padedant Vakarų protams, pigiomis kiniškomis prekėmis užverstos visos rinkos. Kaip netikėti tokią pažangą rodančia šalimi? Kinų mentalitetą perpratę žmonės sako, kad labiau reikia tikėti tuo, ką kinai daro, o ne tuo, ką sako. Mums, posovietinių šalių gyventojams, kinai į akis miglos nepripūs – ir tviskančių naujų dangoraižių šviesoje atpažįstame totalitarinės diktatūros požymius.

Europa net skatino kuo didesnį Kinijos palaikymą, tikėdama Vakarų ir Rytų bendradarbiavimu. O komunistinė valdžia esą buvo lyg tarp kitko, kažkur esanti, netrukdanti šalies liberalizavimui, atsigavimui, progresui. Bet tai buvo tik rūkas akims. Šitaip Kinija, komunistinė – totalitarinė valstybė tapo antrąja pasaulio ekonomika, ji ekonominiais saitais susijusi su daugybe šalių. Kinija turi pagrindinį „nacionalinio atgimimo siekį“, kuris tikrai patiks ne visiems – aktyviai dominuoti pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti yra įkinkyti visi – ir ypač žiniasklaida. Ir laikas tikslui įvykdyti irgi numatytas – tai 2049 metai, valstybės įkūrimo šimtmetis.

Veikia totali cenzūra

Kiniją valdantis prezidentas ir Kinijos komunistų partijos (KKP) generalinis sekretorius Xi Jinpingas siekia, kad ateityje nebūtų jokių rinkimų (turi būti 2022 metų rudenį), nebekiltų kliūčių jo trečiajai kadencijai dar penkeriems metams arba iki gyvos galvos. 2012 metais išleistas slaptas garsusis dokumentas Nr. 9, kuriame surašyti 7 pavojai, kurių turi saugotis KKP. Tai Vakarų konstitucinė demokratija, universalios vertybės, pilietinė visuomenė, neoliberalizmas, vakarietiška žiniasklaidos samprata, istorinis nihilizmas ( KPP vaidmens menkinimas), socialistinių reformų kvestionavimas.

Pernai buvo švenčiamas KPP šimtmetis, tai ta proga buvo atlikti kai kurių sričių „valymai“. Pavyzdžiui, menininkams buvo nurodyta, kaip „daryti“  meną. Pirmiausiai tai šimtaprocentinė partinė ištikimybė ir partijos tikslų vykdymas,  o tik tada menas, gabumai, talentai.

Partinis aparatas kontroliuoja viską lyg šešėlinė vyriausybė, kuri išties valdo šalį ir turi didelę įtaką. Ir, aišku, kontroliuoja žiniasklaidą.

 Jau 10 metų Kinija yra uždraudusi savo šalies gyventojams naudotis globaliais socialiniais tinklais (feisbuku, tviteriu, vatsapu). Sukurti vietiniai socialiniai tinklai,  jie akylai kontroliuojami, nepalankūs komentarai trinami,  o už pernelyg drąsius pasisakymus režimo atžvilgiu galima atsidurti ir kalėjime.

Kontrolė ne tik griežta, bet ir greita – vyriausybę, partiją kritikuojantis komentaras ištrinamas vėliausiai per pusvalandį, o autorius per tą patį laiką (!) gauna iš pradžių rimtą įspėjimą. Už pakartotinę tokią veiklą gręsia didelės piniginės baudos, belangė arba žmogus staiga nežinia kur dingsta...

Šalyje veikia specialūs interneto švarintojų fabrikai, juose dirba keli milijonai darbuotojų. Jie švarina ne tik vietos socialinį tinklą, bet ir žiniasklaidos interneto portalus, cenzūros filtru persijoja ir įstaigų, organizacijų, verslo ir kitas svetaines. Apriboti net vaikų kompiuteriniai žaidimai, cenzūruojamas jų turinys.

Prisijungti prie laisvo pasaulio buvo galima per VPN tinklą (virtualusis privatus tinklas), tačiau pernai, anot diplomatų, naudojimąsis VPN buvo kriminalizuotas, nors to anksčiau nebuvo. Studentas iš Šanchajaus socialiniuose tinkluose suabejojo paskelbtu žuvusių per Kinijos ir Indijos pasieniečių susidūrimą skaičiumi. Jis buvo susektas, komentaras ištrintas, o nustačius, kad naudoja VPN, buvo nuteistas šešerius metus kalėti.

Propaganda – iki absurdo

Diplomatai sako, kad jau ir juokauti Kinijoje reikia atsargiai, galite likti nesuprasti ar net nukentėti.  O kovido tema išvis tabu. Garsiai pasvarsčius, kad daugybę gyvybių nusinešusio koronoviruso kilmė yra Kinijoje, tikėtina ir baudžiamoji atsakomybė.

Dėl ilgametės atskirties nuo alternatyvių pasaulio informacijos šaltinių kinai tampa susikausčiusia, nežinios ir baimių kupina visuomene.

Pernai į Vokietiją atvykęs būrelis Kinijos diplomatų labai nustebino Frankfurto oro uosto keleivius, nes jie buvo apsirengę pilna apsaugos apranga nuo Covid – 19 ir su skafandrais atrodė lyg kosmonautai tarp žmonių, kurie dėvėjo tik vienkartines kaukes. Kinai šitaip „pasipuošė“ paveikti savos šalies propagandos – esą kovidas išguldė pusę Vakarų, visur suirutė, Amerika žlugus, laikas perimti pasaulio kontrolę... Kai nusiėmė skafandrus, atvykėlius ištiko šokas pamačius, kaip realybė skiriasi nuo jų šalyje skleidžiamos absurdiškos propagandos. Kinijoje dirbę diplomatai pasakoja, kad su eiliniais kinais jau sunku rasti bendrą kalbą – vis mažiau nepavojingų, nedraudžiamų pokalbių temų, o didelė dalis žmonių yra įtikėję partijos nenugalimumu.

Pandemija tarsi galutinai užrakino žmones į jau seniau paruoštą narvą. Pavyzdžiui, žmogus grįžta į savo daugiabutį, apsaugos sistema nuskanuoja jo akies rainelę. Visi duomenys turi būti nuolat atnaujinami, jie nuolat visur skanuojami.

Sekamas kiekvienas žmogaus žingsnis, jei kas net taip, nė nepajusi, kaip gali atsidurti policijoje net ir turėdamas diplomatinį statusą.

Kinai – tai paralelinė visuomenė, apimta distopijos ir orveliško gyvenimo būdo.  Anksčiau diplomatai juokaudavo, jog Rusija palyginus su Kinija yra demokratijos šventovė, tačiau dabar, po Ukrainos užpuolimo ir savos visuomenės terorizavimo, tie skirtumai tarp abiejų totalitarinių valstybių išsitrynė. „Mes vaišiname savo draugus geru vynu, bet savo priešams esame parengę šautuvus“,- rėžė vienoje iš Europos šalių reziduojantis kinų diplomatas.

Vis dėlto žiaurus ir užsitęsęs Rusijos karas Ukrainoje, anot diplomatų, kinams sukėlė tikrą galvos skausmą. Iš Rusijos esą to jie nesitikėję, nes štai Kijeve prieš karą ramiai mokėsi apie 6000 jaunųjų kinų. Jei būtų buvusi informaciją apie karą, studentai būtų buvę atšaukti į namus. Kol kas kinai palaiko Rusiją tik žodžiais, ir tai labai atsargiai. Bijomasi neigiamos Vakarų reakcijos, nes tai gali paveikti ekonomiką. Jau ir taip aišku, kad Kinijai karas atneš daug nuostolių – nutrūkinėjusios žaliavų tiekimo grandinės, užsidarantys fabrikai, galimos geležinkelių, kviečių krizės ir t.t.

Ryškus ideologijos faktorius

Ideologinė kontrolė ir ideologijos įtaka šalyje – tolygiai auganti, nustatytos veiklos gairės ne tik menininkams, bet ir verslui, nepripažįstamos jokios visuomenės iniciatyvos be partijos leidimo, lyg tinklas pinama KKP kuopelių sistema, totalus sekimas, duomenų rinkimas, technologinė priežiūra, visiška cenzūra.

Žiniasklaida garbina vadą ir partiją – pirmuosiuose puslapiuose nuolat publikuojamos vado nuotraukos.

Štai atsivertus „China daily“ („Kinija kasdien“) portalą pirmame puslapyje, kurio ekrano kopiją pateikiame prie šio straipsnio, įdėtas pranešimas apie apie tai, kaip Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengė apžiūrą pietvakarių Kinijos Sičuano provincijoje. Prie straipsnio pateikta iki 10 vienodo stiliaus nuotraukų, kuriose matyti, kad skirtingose šalies vietose  šalies vadovo klausosi pagarbiai rateliu sustoję žmonės. Jis reikalauja visiško atsidavimo naujai filosofijai – atgimimo politikai,  ir partijos nurodymų vykdymo. Tai ir vyksta – partija garbinama iki lozungų, patoso ir isterijos.

Šalyje sudėliotas naratyvas, kad komunistų partija - tai kinų tautos likimas, ir žiniasklaida tai aktyviai platina. Iš istorijos vadovėlių ir knygų dingo kultūrinė revoliucija, nusinešusi milijonus žmonių gyvybių, išplėšti kiti partijai nepalankūs istorijos puslapiai, o jei kas ir buvę negero, tai esanti Vakarų kaltė.

Žiniasklaidai paskirtas vaidmuo – garbinti vadą ir aiškinti partijos liniją, pasmerkti nepaklusniuosius, rūpintis šalies įvaizdžiu šalyje ir taisyti viešąją nuomonę už jos ribų. Anot diplomatų, tai žurnalistika su kiniškais bruožais, nors išties žurnalistika čia nė nekvepia.

Nuoroda: straipsnis publikuotas almanache „Žurnalistika“ 2022 (I) 51 psl.