Velnio duobė arba Velniaduobė.  Tai geologinis gamtinis paminklas, apipintas legendomis, laikomas ypatinga mitologine sakraline vieta. Ją galima rasti tankiame Kalvų miške Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke, Trakų rajone. Duobės gylis – 40 metrų, skersmuo -210 metrų, šlaitų nuolydis - 42 procentai. Duobės dugnas – virš 150 metrų jūros lygio, jame telkšo apie 10 metrų gylio vandeningų durpių sluoksnis.

Teigiama, jog prie Velnio duobės susikerta stiprūs geologiniai biolaukai, duobę supančiuose kalvose auga augimo anomalijų turintys medžiai, kurių niekas esą negali paaiškinti. Kaip ir pačios Velnio duobės kilmės – kaip ji atsirado ir dar tokios taisyklingos formos? Yra kelios versijos – esą šią duobę, kuri yra ledynmečio pabaigos padarinys ir reliktas, suformavo kadaise nuo tirpstančio ledyno smarkiai kritęs vandens krioklys. Kita versija – duobę išgraužė požeminis upelis, nunešęs smėlį į greta esančius ežerėlius.  Manoma, kad čia galėjo kadaise nukristi ir meteoritas. Dar daugiau apie Velnio duobę prikurta padavimų ir legendų, kurių viena skelbia, jog čia net prasmegusi bažnyčia...

Žmonės įvairiai kalba apie duobę, net ne visi drįsta nusileisti apačion, kiti nulipę esą pasakoja apie keistus pojūčius. Ir išties vienam vaikštinėti po duobę nelabai jauku, nors labai sveika pajudėti laiptais aukštyn žemyn.

Velniaduobės  apylinkėse randama vadinamųjų velnio pirštų – pailgų akmenukų. Pagal senovės baltų ir kitų indoeuropiečių tikėjimą velnio pirštas – magiškas akmuo, apsaugantis nuo piktų dvasių.

Įdomu, kad Lietuvių mitologijoje velnias dažnai suprantamas kaip realus padaras, kartais siejamas su mirusiųjų pasauliu, kartais – kaip gamtą kuriantis milžinas. Teigiama, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 400 gamtos objektų, kurie tapatinami su velnio vardu.

Graži, įspūdinga, pilna atradimų mūsų Lietuvėlė.

‍

Nuotraukos@Jolantos Beniušytės archyvas