Traukos centras - Batumis

Batumis yra Adžarijos autonominio regiono, nusidriekusio Sakartvelo pietvakariuose, sostinė. Adžarijos turizmo departamento duomenimis, per metus šį regioną aplanko 2,5 mln. turistų  (Sakartvelą – 7-8 mln.), iš jų apie 25 tūkst. keliautojų iš Lietuvos.

Sakartvelas buvo pirma šalis, priėmusi turistus po pandemijos, bevizis režimas taikomas 98 šalims, tarp jų ir Lietuvai, investicijos į turizmo sektorių yra prioritetinės ir siekia šimtus milijonų larių (Sakartvelo (Gruzijos)  piniginis vienetas, 1 euras – apie 2,8 lario). Turizmo departamento teigimu, Adžarija iš turizmo per metus uždirba apie 3,5 mln. JAV dolerių. Be abejonės, didžiausias turistų traukos centras yra Batumis, kuris garsėja gražia pakrante, architektūra, kultūra, istorija, kalnų ir jūros pramogomis, vynu ir maistu.

Dėkingi Lietuvai

Lietuvius kartvelai išties gerbia ir myli. Nes Lietuva kol kas vienintelė šalis oficialiai pripažinusi ir naudojanti Gruzijos autentišką pavadinimą  – Sakartvelas. Šis pavadinimas šifruojasi taip: „Sa“ – simbolizuoja vietą, „ten, kur gyvena...“, „kartvel“ – kartvelai, tautos pavadinimas. Užtat mums svečiuojantis Adžarijoje, ir Lietuvos pavadinimas buvo tariamas pagarbiai „Lietuva“, o ne Lithuania ar Litva. „Mes jus labai mylime ir dieviname, kad jūs mūsų šalį vadinate Sakartvelu“, – ne kartą girdėjome šiuos malonius žodžius iš vietos žmonių kelionės metu.

Gruzijos pavadinimas atsirado sovietiniais laikais, ir ne patys kartvelai buvo šio pavadinimo autoriai. Anot Batumio gidų, šalis turistų dažniausiai vadinama Georgia, apie Sakartvelą mažai kas yra girdėję.

Populiari kryptis tarp lietuvių

Sakartvele yra trys oro uostai: Tbilisio, Kutaisio ir Batumio. Pastarasis tarnauja daugiau vietos reikmėms, tad norintys patekti į Batumį, skrenda į Kutaisį. Iš Vilniaus yra tiesioginis reisas į Kutaisį. Trys su puse valandos skrydžio, ir esi Sakartvele. Iki Batumio dar apie 120 km reikia įveikti kokiu nors transportu, šias paslaugas siūlo daug vežėjų.

Važiuojant teko matyti įvairių vaizdų. Graži kalnų panorama su įspūdingu saulėlydžiu, sraunios kalnų upės, karvių, arklių, ožkų, avių bandos, vakaro prietemoje stūksantys  tylūs ir paslaptingi kartvelų namai su apsivyniojusiomis vijoklinėmis vynuogėmis, gerai įdirbti laukai, tankūs miškai...

Tačiau buvo ir apleistų, skurdžių vietų, apgriuvusių pakelių, staiga į kelią išeinančių karvių, nemažai palaidų didelių benamių šunų, kurie nėra išbadėję ar agresyvūs, tačiau atrodo liūdnai.

Neįprastas ir eismas gatvėse, šiek tiek chaotiškas, reguliuojamas tarpusavio pypsėjimu, tačiau vietiniams visai priimtinas ir suprantamas, nors, labai tikėtina, „metalinės“ avarijos čia nėra retenybė.

Kurortas auga kaip ant mielių

Vos 20 km nuo Turkijos sienos esantis Batumis, regis, kyla ir plečiasi akyse lyg koks didelis pyragas krosnyje. Dar ne taip seniai buvęs Klaipėdos miesto dydžio kurortas jau pasiekė 200 tūkst. gyventojų kartelę, čia kaip ant mielių kyla gyvenamieji ir poilsio paskirties daugiaaukščiai pastatai, pasaulinio tinklo aukščiausios klasės viešbučiai su kazino ir restoranais.

Tikėtina, kad gyventojų skaičių mieste smarkiai padidino nuožmus Rusijos karas prieš Ukrainą, į Sakartvelą plūstelėjo srautai pabėgėlių iš abiejų šalių, nors vietiniai apie tai kalba nenoriai. Užsienio investuotojų, regis, negąsdina kariaujančios Rusijos kaimynystė, mieste statybos vyksta dideliais mąstais. Teko matyti statomų daugiaaukščių, kurių visiškai įrengti tik pirmieji aukštai, o virš jų – dar tik pastato konstrukcija. Žmonės skuba atidaryti parduotuvėles, užkandines, pramoginio inventoriaus nuomos punktus, kad spėtų užsidirbti per turizmo sezoną.

Vietiniai juokauja: „Pas mus dažnai lyja, todėl namai auga kaip grybai po lietaus“.

Investicijos plaukia iš Izraelio, arabų ir Europos šalių, mieste daug investuoja ir turkai, kurių čia nuo seno gyvena nemažai. Dalis Batumio gyventojų yra musulmonai, kurie turi savo maldos namų - mečečių. Su turkais, nors istorijoje būta kruvinų karų, kartvelai palaiko draugiškus santykius, vieni pas kitus per sieną keliauja laisvai.

Klimatas keičiasi – daugiau lyja

Dėl statybos darbų vietiniai susiduria su aštria transporto kamščių problema. Anot gidų, gatvių statybos darbai dažniausiai vyksta tik vasarą, nes pavasaris, kada būtų patogiau vykdyti tokius darbus pasiruošiant kurortiniam sezonui, yra smarkių liūčių metas.

Svečiuojantis Batumyje, teko pakliūti į subtropinę audrą, kai vanduo didele mase lyg krioklys krenta į žemę, ir kaip mat gali peršlapti iki paskutinio siūlelio. Pakelėse susidarė drumzlino vandens upės, užsikimšo transporto arterijos, kai kur gatvės tapo sunkiai pravažiuojamos. Turizmo atstovai meldžia gero oro, nes esant tokioms liūtims, iš autobuso neišlipsi ir net skėčiai nepadės.

Kaip ir kitose šalyse, taip ir Sakartvele, Adžarijoje, jaučiamas globalinio klimato atšilimo poveikis. Pasak vietinių žmonių, vasaros darosi lietingos, kuomet lyja po 2-3 dienas be pertraukos.  Dažniau lyja ir kitais metų laikais. Rugpjūtis yra sausiausias ir karščiausias mėnuo.

Magnolijų medžių alėjos

Pirmi žingsniai Batumyje  kėlė susižavėjimą – be galo daug žalumos, parkų, žydinčių augalų, fontanų, senų medžių pavėsis gatvėse, minkštas lyg aksomas oras su šalia švelniai banguojančios Juodosios jūros gaiva.

Tokiame mieste norisi vaikščioti kuo daugiau, ir džiaugtis nuostabia gamta.

Einant ilgu žydinčių magnolijų medžių apsuptu taku palei jūros pakrantę,  nesijautė jokio nuovargio. Didžiažiedžių magnolijų medžiai yra Batumio simbolis. Subtropinis klimatas, šiluma ir padidinta drėgmė, sudaro sąlygas vešėti ir žydėti augalijos pasauliui, kurį Batumio gyventojai moka skoningai prižiūrėti ir puoselėti.

Parke yra ežeras, delfinariumas ir akvariumas, „dainuojantys“ fontanai,  įvairi poilsio ir pramogų infrastruktūra vaikams, šeimoms, vyresniems žmonėms, turistams. Parke švyti 1934 m. pastatytos baltos kolonados, tapusios simboliniu Batumio architektūriniu elementu.

Ryškūs kultūros ir istorijos paveldas

XIX a. Batumio bulvaro statybą inicijavo garsus Prūsijos sodininkas ir kraštovaizdžio architektas Ressleris, po jo prancūzų didikas ir sodininkas Mišelis Dalfonsas (Michel Dalfons). Jis tapo Batumio sodininku, suformavo miesto parko kontūrus ir promenadą, o vėliau, už 9 km nuo miesto jūros pakrantės kalnuose sukūrė nuostabų botanikos parką, kuris iki šiol džiugina šimtus tūkstančių turistų.

Jau šiais laikais ispanų architektas suprojektavo ir pastatė naują, modernų Batumio bulvaro tęsinį, kuris dabar pakrante driekiasi 7 kilometrus. Mieste daug įspūdingos architektūros senųjų statinių, kuriuose įsikūręs universitetas, jūrų akademija, dar XIX amžiaus įtakingos Europos bankininkų - Rotšildų - statyti ir tebeveikiantys gimdymo namai, „Hilton“ tinklo viešbutis, kažkada buvęs kalėjimu, kuriame kalėjo tautų budelis Stalinas...

‍

Batumio spindesys džiugina ir stebina

Anksčiau neteko lankytis Batumyje, kad būtų galima savo akimis palyginti, kaip smarkiai pasikeitė miestas. Batumis sudarytas iš dviejų dalių: istorinės ir naujosios, pradėjusios augti nuo 2003 metų. Kaip pasakojo gidai, kadaise Batumyje nebuvo leidžiama statyti aukštesnių kaip penkių aukštų pastatų, tačiau šie laikai seniai pamiršti, juos primena tik senos gražios medinės kurorto vilos, išlikusios dangoraižių pavėsyje.

Modernųjį Batumį vieni vadina naujuoju Dubajumi, kuriame esą nerasi kartveliškos dvasios, kiti žavisi šiuo kurorto spindesiu, ypač efektingai sužibančiu sutemus.

Savotiška architektūros eklektika, kai nauja netikėtai atsiranda šalia seno, ryškūs kontrastai ir stilių įvairovė stebina ne vieną, tačiau tai yra Batumio dabartis, savotiškas miesto veidas.

Stebuklų laukas

Daug įdomybių Batumyje: čia rasi ir apversto butelio formos namą, ir įvairios paskirties bokštų, pavyzdžiui, skirtą kartvelų abėcėlei, arba pavadintą populiarios vynuogių degtinės „čiačia“ vardu. Esą išties iš šio bokšto kažkada liejosi „čiačios“ fontanai, norint politikams palepinti savo piliečius prieš rinkimus. Įspūdingai atrodo panoraminis  ratas ir bokštas, švyturys, spalvingo aštuonkojo formos kavinė „Fantazija“, tarsi kosminis laivas „Macdonald“ užkandinė, kiti neįprastų formų pastatai lyg iš pasakų stebuklų lauko.

Batumis siūlo aktyvų naktinį gyvenimą su daugybe barų, klubų ir restoranų. Palyginus nedidelis miestas gali pasigirti nauja modernia 20 tūkst. vietų futbolo arena, su natūralia veja. Teko stebėti anglų ir vokiečių futbolo rungtynes, įspūdinga patirtis, ačiū mūsų bičiuliams kartvelams už tokią malonią staigmeną.

Tikra meilė nugali viską

Pajūrio promenadoje, šalia panoraminio rato, dar vienas turistų traukos objektas ir Batumio simbolis -  vyro ir moters, Ali ir Nino judančios plieno skulptūros, kurios apsukusios ratą, susilieją į vieną, ir vėl išsiskiria. Skulptūros keičiasi kas 10 minučių.  Žmonės laukia jų susiliejimo, fotografuojasi, madinga čia prisiekti meilę, pasipiršti. Apie Ali ir Nino meilės istoriją yra parašytas romanas, sukurtas filmas. Jame pasakojama, kaip kartvelė Nino atvyksta į Baku, Azerbaidžano sostinę, įą įsimyli gražuolis musulmonas Ali, ir jų meilei nesutrukdo nei religiniai, nei kultūriniai skirtumai. Tai savotiška Romeo ir Džiuljetos meilės istorija, teigianti, kad tikra meilė nugali visas kliūtis.

Simpatizuoja italams

Vietiniai neslepia, kad nemažai naujųjų pastatų mieste yra panašūs į kitose šalyse esančius žinomus statinius ar aikštes.  Ypač čia mėgstama Italija, šios šalies stilius jaučiamas daug kur. Antai vienas tokių pavyzdžiu, tai populiari Batumio aikštė su neoklasikinio stiliaus bokštu net ir vadinama mažąja Italija, nes primena šv. Morkaus aikštę Venecijoje. Tačiau ši aikštė turi ir kai ką išskirtinio – iš 15 šalių surinkto marmuro mozaiką, sukurtą 2010 metais. Jos autorė – kartvelų – šveicarų kilmės dizainerė Natali de Pita.

Mozaika, kurioje vaizduojama amžino jūros stichijos judėjimo ir nuolatinės šiuolaikinės miesto erdvės raidos derinys, laikoma viena didžiausių figūrinių marmurinių mozaikų Europoje.  Šioje aikštėje vyksta gyvos muzikos koncertai, veikia populiarūs restoranai. Čia yra koncertavę Placidas Domingas, Stingas, Chrisas Botti ir kiti pasaulinio garso atlikėjai.

Verta aplankyti ir šalia aikštės esančią bizantiškos architektūros, XIX a.  šv. Nikolajaus cerkvę, kurioje meldžiasi ir kartvelai, ir rusakalbiai miesto gyventojai. Kartvelai yra tikintys, dauguma priklauso Gruzijos senajai stačiatikių bažnyčiai. Batumyje yra ir katalikų bažnyčių, sinagogų.

Europos dvelksmas

Batumyje europietiškumo dvasia pulsuoja ir kitoje populiarioje miesto aikštėje, pavadintoje tiesiog Europos vardu.  Šalies istorija susijusi su graikų, romėnų istorija bei mitologija. Kadaise Kaukaze egzistavo Sakartvelo pirmtakė - Kolchidės karalystė, kurioje gyveno lazų gentis.  Kolchidė pagal senovės graikų mitą žinoma kaip Ajeto ir Medėjos namai, argonautų, ieškančių Aukso vilnos,  kelionės tikslas.

Tad neveltui Europos aikštę, kurią supa šimtamečiai pastatai, fontanas, puošia Medėjos skulptūra. Ji laiko Aukso vilną kaip Kolchidės karalystės šlovės simbolį ir primena, kad Sakartvelas dar nuo Antikos laikų buvo, yra ir bus Europos dalis.

Europos aikštėje taip pat vyksta daugybė festivalių ir koncertų. Ypač daug Batumio gyventojų ir turistų čia susirenka per Naujųjų metų koncertus.

Lydi delfinai

Į miesto panoramą labai smagu pažvelgti lynų keltuvu „Argo“ pasikėlus į 252 metrų aukščio Ananuri kalną. Keltuvas 5 m/s greičiu per 10 minučių įveikia maždaug pustrečio kilometro kelią į kalną.

Tiek apačioje, tiek viršuje įrengtos keltuvių stotys, ant kalno - dar ir kavinė, suvenyrų parduotuvė, čia su vyno taure galima stebėti saulėlydį. Keltuvų linija Batumyje įrengta tik prieš metus, ir labai populiari. Iš aukštybių lyg ant delno atsiskleidžia žalumoje paskendęs senasis miestas, parkai, naujieji dangoraižiai pajūryje, statybos, uostas ir Juodosios jūros platybės.

Smagi ir kita atrakcija – į miesto panoramą, „stebuklų lauką“ pažvelgti iš jūros pusės – šią paslaugą siūlo daugybė laivelių, katerių, jachtų. Dažnai laivelius lydi šių pakrančių šeimininkai – delfinai, sukeldami turistams  daug džiaugsmo. O turistai – iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Štai į vieną laivelį sulipome lietuviai, indai, armėnai, arabai iš Jungtinių Arabų Emyratų. Batumio žavesys ir gaivus oras traukia žmones ir iš labai toli.

Nobelių šeimos pėdsakai

Senovės graikų kalba Batumio miesto pavadinimas reiškė  „gili įlanka“. Ir jau nuo senų laikų, esant palankioms sąlygoms laivybai vystyti, čia veikė natūraliai giliavandenis uostas. Pats miestas ir uostas suklestėjo 1888 metais, kai Batumis gavo miesto statusą – čia buvo paskelbta laisvoji ekonominė zona „Porto Franco“ („laisvasis uostas“) . Miestą pakaitomis valdė turkai, anglai.

Batumis ypač suklestėjo, kai broliai švedai Alfredas ir Liudvikas Nobeliai, Peterburge turėję ginklų fabriką, sumanė iš Baku į Batumį nutiesti naftos liniją. Jie pardavė gamyklą, o pinigus investavo į naftotiekio statybą, naftos krovos ir perdirbimo verslą Batumyje, pastatė čia įmonę, terminalus. Dėl pelningo naftos biznio Kaukazo regione Nobeliai nuolat konkuravo su įtakingais verslininkais Rotšildais, kurių lėšomis buvo nutiesta geležinkelio atšaka Baku-Batumis.  

Nobeliams teko nelengva užduotis tiesti naftos arteriją net per Turkijos kalnus, panaudojant paties A. Nobelio išrastą dinamitą...

‍

Verta aplankyti muziejus

Prieš daugiau kaip šimtą metų sukurta naftos pramonės infrastruktūra tebeveikia iki šiol. Pasak batumiečių, neseniai atvykęs Nobelių šeimos palikuonis neslėpė pasididžiavimo, kad švediški naftos rezervuarai yra tokios geros kokybės, kad iki šiol naudojami uosto reikmėms. Apie brolių Nobelių nuotykius ir nuopelnus krašto vystymui galima daug sužinoti jų vardu pavadintame muziejuje prie Batumio geležinkelio stoties. Muziejus  įrengtas buvusiame brolių Nobelių naftos kompanijos biuro pastate su bokštu.

Muziejuje eksponuojami XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios technikos ir technologijos pasiekimai įdiegti Batumyje buvusiuose brolių Nobelių, Rotšildo ir Mantaševo fabrikuose, Batumio uoste. Taip pat yra arbatos auginimo Adžarijoje, spaustuvių, fotografijos vystymosi ekspozicijos.

Uoste – ir krova, ir pramogos

XX a. pradžioje Batumio uostas tapo vienu svarbiausių Juodosios jūros baseino uostų pagal krovinių apyvartą. Vėliau buvo pastatytos 5 papildomos prieplaukos ir krovinių apyvarta padidėjo.

Uostas yra natūralioje giliavandenėje zonoje, kuri palengvina didelio tonažo laivų priėmimą, o uostas gerai apsaugotas nuo kranto. Šiuo metu uoste daugiausiai vykdoma konteinerių krova.

Gerai išvystytas žvejybos verslas – vietos turguje galima įsigyti įvairios šviežios žuvies, jūros gėrybių.

Čia pat veikiantys restoranai pasisiūlys iškepti jūsų išsirinktą žuvį.

Teko vakarieniauti žuvies restorane įdomiu pavadinimu „Balaganas“. Restoranas jokia prabanga nė iš tolo nekvepėjo, tačiau patiekta žuvis tirpo burnoje. Apie sakartvelišką virtuvę reikia rašyti atskirą straipsnį, tai gurmanų rojus.

Šalia Batumio uosto yra jachtklubas. Čia po skanių užkandžių galima išsinuomoti jachtą ir pasimėgauti miesto, kalnų, gamtos vaizdais ir Juodosios jūros horizontais.

‍Nuotraukos@Jolantos Beniušytės archyvas

‍Žurnalistės kelionę finansavo Adžarijos turizmo departamentas, tačiau įtakos straipsniui tai neturėjo.