Sunki pradžia

Bendrovė „Regseda“ gamina įvairius kartono, popieriaus, metalo gaminius. Čia surenkamos baldinių furnitūrų detalės, pakuojama, sandėliuojama ir siunčiama įvairi produkcija. Šiuos darbus atlieka klausos, regos, psichinę negalią turintys klaipėdiečiai. Jau 14 metų įmonei sėkmingai vadovauja Kristina Zibalienė. Direktorė prisiminė, kad jai atėjus, čia dirbo vos 50 žmonių. Tuo metu „Regseda” dirbo tik keturias dienas per savaitę, užsakymų beveik nebuvo.

Dabar bendrovėje dirba arti 200 žmonių, daugumą sudaro darbuotojai,  turintys negalią. Įmonė dirba su Lietuvos ir užsienio kompanijų užsakovais.

„Gaminame furnitūrą, įvairias dėžes, gofro kartono padėklus, užpildus, detales baldams. Dirbame ir su Norvegijos, Vokietijos užsakovais“, - apie darbo kasdienybę pasakojo vadovė.

Atėjusi vadovauti įmonei K. Zibalienė rado ją beveik bankrutuojančią, su didele skolų našta. Pakeitusi administracijos darbuotojus, subūrusi įmonės ateitimi tikinčią komandą, direktorė kibo į darbus. Pavyko ne tik išgelbėti „Regsedą“ nuo bankroto. K. Zibalienės vadovaujama įmonė pradėjo plėstis, buvo surasta daug naujų užsakovų, teko įdarbinti vis daugiau žmonių. Pro vadovės akis nepraslydo gabūs, iniciatyvūs darbuotojai. Jiems direktorė pasiūlė užimti aukštesnes, vadovaujančias pareigas, apmokė. Ir šiomis įžvalgomis džiaugiasi iki šiol.  Šiandien įmonė dirba pelningai.        

Nuo paprasto darbininko – iki visos įmonės pagrindinio meistro

Antanas Ulba, turintis regos negalią, – vienas iš ilgiausiai „Regsedoje“ dirbančių darbuotojų, šiemet skaičiuoja jau 40-uosius darbo šioje įmonėje metus.

„Darbas toks intensyvus, kad nespėjo pabosti. Pradėjau nuo paprasto darbininko, o dabar dirbu vadovaujantį darbą, esu visos įmonės meistras“, - šypsosi Antanas, paklaustas, kur yra tos ilgaamžės ištikimybės įmonei paslaptis.

Baigęs mokslus Vilniaus Antano Jonyno mokykloje, Antanas nebenorėjo grįžti į kaimą, kuriame gyveno, pasirinko Klaipėdą ir šiuo pasirinkimu patenkintas iki šiol.

Įmonės vadovė Kristina Zibalienė prisiminė, kad Antano žinias ir gabumus pastebėjo iškart, tik pradėjusi vadovauti bendrovei.

„Šiame ceche dirbo meistrė, neturinti jokios negalios. Aš vis klausinėdavau jos apie veiklą, įvairiausius gamybos procesus, o man atsakinėdavo ne meistrė, bet Antanas. Pasiūliau jam naują poziciją, nuraminau, kad visko išmokysim, jis sutiko ir jam puikiai sekasi“, - su šypsena kalbėjo K. Zibalienė.

Dirbančio kitur savęs neįsivaizduoja

Vytautas Ališauskas įmonėje darbuojasi 12 metų, vadovauja iš popieriaus gaminamų euro padėklų cechui.

„Prieš dvylika metų informacijos apie įmones, kurios įdarbina neįgaliuosius, labai trūko. Apie „Regsedą“ sužinojau atsitiktinai, atėjęs čia visai kitu klausimu. Trečiame aukšte buvo įsikūręs žmonių su regos negalia centras, atėjau pasiimti specialiųjų poreikių dokumentą, nes turiu neįgalumą dėl regos. Sulaukiau pasiūlymo bandyti darbintis pirmame aukšte esančiame ceche. Užpildžiau prašymą, pateikiau gyvenimo aprašymą (CV) ir buvau priimtas“, - pradžią prisimena Vytautas.

Kiekvieną rytą Vytauto diena įmonėje prasideda nuo darbų paskirstymo ir staklių įjungimo. Vytautas pasakoja, kad darbą ypač palengvina tai, kad kolektyve nėra įtampų ir trinties, stiprus bendruomeniškumo jausmas.

„Labai džiaugiuosi, kad visi pas mus draugiški, nereikia gludinti aštrių kampų, dirbame darniai, kaip komanda“, - pasakoja Vytautas, prisipažindamas, kad dirbančio kitoje įmonėje savęs neįsivaizduoja.

Lygindamas laikotarpį, kuomet tik pradėjo dirbti su dabartimi, Vytautas pastebi, kad naujų technologijų pagalba neįgaliesiems lengviau integruotis į darbo rinką, tačiau su visuomenės požiūriu vis dar sudėtinga.

„Viešojo transporto vairuotojų požiūris į mus nesikeičia dešimtmečiais. Teko dirbti ir viename iš didžiųjų prekybos centrų. Tą laiką prisimenu kaip labai sudėtingą“, - sako V. Ališauskas.

Investuoja ne tik į darbo įrangą

„Regsedoje“ nuolat investuojama į žmonėms su negalia pritaikytą įrangą, rūpinimąsi darbuotojų fizine ir psichologine savijauta. Bendrovės patalpose įrengtas masažo kabinetas, kuriame darbuotojai gali lankytis nemokamai.

„Žmonės dirba fizinį darbą, natūralu, kad didelis krūvis tenka nugarai, įsitempia pečiai, nutarėme, kad masažas reikalingas, ir įmonės darbuotojams jis atliekamas nemokamai“, - pasakoja K. Zibalienė.

Pasibaigus pandemijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, vadovė pastebėjo, kad visuotinė įtampa, nerimas dėl ateities, labai veikia ir kolektyvą. Tuomet buvo įrengtas neuroedukacijos kabinetas. Darbuotojai psichologinės pagalbos pas specialistą gali ateiti bet kada, kai tik jaučiasi blogai. Ši paslauga jiems taip pat nekainuoja.

Anot K. Zibalienės, „Regsedos“ darbuotojai - jautresni, labiau pažeidžiami, jiems reikia dėmesio, reikia išsikalbėti. Dėl darbų apimties direktorė neturi galimybių visų išklausyti, pasiūlyti sprendimą, patarti. Kilo mintis įrengti neuroedukacijos kabinetą.

Užsiėmimų metu, su specialisto pagalba, stiprinama žmogaus dvasinė ir fizinės sveikata, vyksta meditacijos, atliekamos raminantį poveikį turinčios praktinės užduotys. Ši idėja taip pat pasiteisino.

„Po ciklo užsiėmimų su neuroedukatore žmonių akyse matau ramybę. Toks ir buvo tikslas. Jaučiuosi atsakinga už savo žmones, juk jei jiems gerai, ir darbas kitaip vyksta”, - šypsosi įmonės vadovė.

Sodas ir bitynas

K. Zibalienė pasakoja, kad kolektyve – jautrūs ir draugiški žmonės.

„Tam, kad mažėtų įtampų, kad šie žmonės jaustųsi saugiai ir būtų patenkinti darbo sąlygomis, mes kuriame jaukią aplinką“, - vadovė vedasi į vidinį kiemą, kuriame – ne tik pačių darbuotojų rankomis pasodintos obelys, bet ir avietynas, du nauji, spalvoti bičių aviliai.

Pasak K. Zibalienės, kiemo pievoje galėjo augti pušys, beržai, kiti medžiai, tačiau norėjosi, kad atėję pailsėti darbuotojai galėtų nusiskinti obuolį, nusiraškytų pačių išaugintų uogų.

„Jau ragavome ir pirmąjį medų, tiesa dar nedaug jo buvo prinešta, bet kokia laimė, kai arbatą gali saldintis mūsų žmonių rankomis prižiūrėtų bičių medumi“, - sako pašnekovė.

Bičių avilius prižiūri vienas iš „Regsedos“ darbuotojų. Anot vadovės – bitės ramina, darbas su jomis yra tarsi meditacija. Kai nurimsta triukšmas, nutyla krautuvai,  į sodą atėję žmonės atsipalaiduoja. Pasak vadovės – neregintys girdi ramų bičių dūzgimą, negirdintys stebi, kaip jos dūzgia šalia augančiose liepose, kaip neša medų į avilius.

Įmonės darbuotojai taip pat gali naudotis ir biblioteka, kurioje, be kitų knygų, gali skaityti ir Brailio rašto, audio knygas.

Darbuotojų savijauta besirūpinanti vadovė moderniai ir jaukiai atnaujino įmonės valgyklą – kavinukę, kurioje „Regsedos“ darbuotojai pietauja nemokamai.

Be subsidijų būtų sudėtinga

Direktorė pripažįsta, kad įmonei be valstybės subsidijų būtų sudėtinga išgyventi. Tačiau ji pastebi, kad valstybės pagalba skatinant neįgaliuosius integruoti į darbo rinką tendencingai mažėja.

Subsidijos yra mažinamos, naujai priimami įstatymai nėra palankūs žmonėms, kuriems nustatyta 2-oji ir 3-ioji neįgalumo grupės.

„Asmuo turintis 3-ią neįgalumo grupę nekompensuojamu tampa išdirbęs vos pusmetį, o dirbantieji, kuriems nustatyta 2-osios grupės negalia, subsidijų netenka išdirbę dvejus metus. Valstybės politika tokia, kad norima, jog neįgalieji kuo greičiau integruotųsi į atvirą visuomenę. Bėda ta, kad toji visuomenė, ypač valstybinis sektorius, nepasiruošęs šiai integracijai, nes pritaikyti įrangą neįgaliųjų įdarbinimui, suteikti jiems normalias sąlygas dirbti – kainuoja. Štai todėl tokiose įstaigose nesutiksite dirbančių neregių, negirdinčių ar turinčių psichinę negalią žmonių“, - pastebi Kristina Zibalienė, akcentuodama, kad būtent valstybinės, biudžetinės įstaigos visuomenei turėtų rodyti pavyzdį.

Nepaisant to, Kristina sakosi iš prigimties esanti nepataisoma optimistė, ir į problemas koncentruojasi gerokai mažiau, nei į ateitį, kuria tiki.

Savivaldybės parama

Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu kiekvienais metais „Regseda“ yra atleidžiama nuo žemės nuomos mokesčio.

Direktorė argumentuoja, kad kasmet įmonė gyventojų pajamų mokesčio surenka kelis kartus daugiau negu reikia sumokėti už žemės nuomą.

„Savivaldybei mes esame naudingesni kaip partneriai, nes darome viską, kad neįgalieji dirbtų, o ne sėdėtų namuose ir gyventų iš pašalpų. Mes puikiai save išlaikome, žmonės dirba, gauna atlyginimus, gyvena, keliauja. Sudarome sąlygas mokytis naujovių, kelti kvalifikaciją“, - pasakoja vadovė.

Vidutinis atlyginimas „Regsedoje“  siekia 1700 eurų (neatskaičius mokesčių). Pernai metinės pardavimo pajamos viršijo 6 mln. eurų.

Paklausta, kokią įmonę mato po 5-10 metų, K. Zibalienė sako, kad yra įsitikinusi, jog įmonė plėsis, diegs naujoves, dirbs su naujais užsakovais.

Vadovės negąsdina sparčiai besivystančios naujosios technologijos, perspėjimai, kad dirbtinis intelektas atims darbą ne tik iš sveikųjų, bet ir iš neįgaliųjų.

„Kiekvienoje net ir labiausiai robotizuotoje įmonėje visada bus bent apie 10 proc. rankinio darbo. Grėsmės nejaučiame, nes niekada nesiimame tų darbų, kuriuos atlieka automatizuotos mašinos. Esame radę savo nišą, dirbtinis intelektas mums tik padės“, - įsitikinusi „Regsedos“ vadovė Kristina Zibalienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais nuolatiniam darbui įdarbinti 455, terminuotam – 105 negalią turintys Klaipėdos apskrities gyventojai.

Šie asmenys įsidarbino į 323 skirtingas įmones/įstaigas. Apie 80 proc. šių asmenų įsidarbino į paslaugų sektoriaus įmones. Pagal veiklos sritis daugiausiai įsidarbino administracine ir aptarnavimo veikla (23 proc.), didmenine ir mažmenine prekyba (12 proc.), apdirbamąja gamyba (11 proc.), švietimo veikla (10) užsiimančiose įmonėse ar įstaigose.

Pagal profesijas daugiausiai įsidarbinusių biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, apsaugos darbuotojais, virėjais, nekvalifikuotais darbininkais, kiemsargiais ir giminiškų profesijų darbininkais, vairuotojais, virtuvės pagalbininkais, mokytojų padėjėjais.

Šiuo metu (rugsėjo 6 d. duomenys) Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruotas 1581 Klaipėdos apskrities gyventojas, turintis negalią.

Jolantos Beniušyės nuotraukos