Viešosios erdvės – sėkmės istorija

Palangos miesto reljefas yra gana palankus, šaligatviai prižiūrėti ir tvarkingi. Komikė, motyvatorė, aktyvi visuomenės veikėja ir kovos už neįgaliųjų socialinį bei fizinį prieinamumą simboliu visoje Lietuvoje tapusi Aistė Krušinskaitė, pati judanti vežimėliu, raštu atsiųstame komentare pasakojo, jog padėtį Palangos kurorto viešosiose erdvėse galima vadinti kone sėkmės istorija, bet ji pastebi ir erdvės progresui.

„Bendra Palangos miesto infrastruktūros padėtis tikrai džiugina, gatvėse judėti patogu, dauguma pastatų prieinami visiems, bet tikrai yra kur tobulėti, ypatingai viešose erdvėse pajūrio ruožuose bei paplūdimio kavinėse ir paviljonuose. Darbo yra nemažai, bet tikimės, kad pavyks kuo greičiau įgyvendinti tikslus“, – teigia A. Krušinskaitė.

Sutikta poilsiautoja iš Vilniaus, stūmusi vaikišką vežimėlį, tik patvirtino, kad situacija kurorte yra pakankamai gera ir nepalyginamai geresnė nei sostinėje. Tokį teiginį reikėtų vertinti rimtai, nes mamos su vaikiškais vežimėliais bei neįgalieji neretai susiduria su panašiomis judėjimo problemomis.

Iki tobulumo – dar toli

Bet, kaip jau ir minėjo A. Krušinskaitė, Palangoje, nedideliame, kompaktiškame mieste, iki tobulumo dar tikrai toli. Nemažai kurorte pastebėtų nuovažų į kavines, restoranus ar tiesiog tarp skirtingų miesto erdvių yra kone neįveikiamos net ir stipriausiems individualiai vežimėliu judantiems asmenims, nes paprasčiausiai yra per stačios.

Kalbant apie taktilinius neregiams skirtus takelius irgi nesunku pastebėti trūkumų. Šio tipo danga neregiai gali naudotis tik tose vietose, kur neseniai keistas visas grindinys, todėl vieną taktilinėmis plytelėmis grįstą atkarpą saugiai įveikęs neregys netrukus susidurtų su iššūkiais kitoje miesto šaligatvių atkarpoje, kur grindinys tiestas seniau. Bet, atrodo, kad net ir tose zonose, kur taktiliniai takeliai įrengti, kai kurie jų išdėstymo sprendimai kelia klausimų. Vietomis takelis nutrūksta nepasiekęs šaligatvio krašto, o viską vainikuoja furgonu užstatyta nuovaža, kuri galėtų būti naudinga tiek neregiams, tiek ir turintiesiems judėjimo negalią.

Atkreipus dėmesį, šią situaciją tikrai įmanoma pagerinti. Aistė Krušinskaitė akcentuoja, kad šiame kelyje svarbus bendras visų visuomenės grupių veikimas. „Tam reikalingas ne tik miesto valdžios, bet ir visų žmonių bei verslo atstovų geranoriškas bendradarbiavimas“, – teigia visuomenės veikėja. Tačiau, kaip bebūtų, šiuo metu tiek savarankiškai besitikintys judėti neregiai, tiek vežimėliais besinaudojantys asmenys negali būti ramūs, jog pasieks savo kelionės tikslą sėkmingai.

Neregiams – kliūtys gatvėse

Su itin dideliais sunkumais vasarą kurorte susiduria neregiai. Palangiškio neregio Petro žodžiais kalbant, norint „įsitaisyti“ kojos gipsą tereikia vasarą išeiti į gatvę.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos  (LASS) Palangos filialo pirmininkė Daina Vitkauskienė sako, jog dėl atostogautojų neatsakingo elgesio jų bendruomenei kyla daug aibių. „Vasarą mums sunkiausia orientuotis, nes Palanga sprogsta nuo poilsiautojų, nuo transporto priemonių, nuo betvarkės. Visi atvažiuoja į Palangą ir „pasileidžia plaukus“: bet kaip važinėja, bet kur viską mėto, jokių taisyklių nesilaiko ir mums, prastai matantiems, yra blogai Palangoje“, – pasakojo D. Vitkauskienė. „Kai suvažiuoja pusė Lietuvos žmonių ir visi bet kur važiuoja, bet kur eina, bet kur automobilius palieka, pristato ledų vežimėlių, visokių stovų ir daiktų, mes nebepraeiname. Jie nepagalvoja, kad galbūt žmogus eis su regos negalia“.

‍Parduotuvėse be pagalbos neapsieina

Tačiau kyla sunkumų ne tik gatvėse, bet ir parduotuvėse. Pasak vieno filialo narių Algimanto Arbočiaus, saugiai apsipirkti visiškai neregintiems asmenims nėra jokių galimybių. „Neregys niekada vienas be pagalbos neapsipirks. Parduotuvėse veža prekes, visko pristatyta, reikia žiūrėti“, – sakė jis. Tačiau kalbėdamas apie silpnaregius Algimantas nepiešė visko tokiomis tamsiomis spalvomis ir įžvelgė išeitį net ir susidūrus su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Jo požiūriu, reikia turėti drąsos paprašyti aplink esančių žmonių, kad ir svetimų, pagalbos. „Visada atsiras žmogus, reikia tik nebijoti paklausti. Ir parduotuvėje, jeigu prastai matote, nueikite į informaciją, paprašykite, padės“, – aiškino silpnaregis.

Kiti bendruomenės žmonės teigė parduotuvėse pasigendantys aiškumo, darbuotojų paslaugumo, o vasaromis net ir pačių prekių. „Stengiamės į parduotuvę eiti ne piko valandomis – arba ryte kol visi pliaže, arba jau vėliau, nes kartais nuėjus į parduotuvę nelabai yra ką nusipirkti – viskas būna iššluota“, – teigė viena susitikimo dalyvių.

Silpnaregė D. Vitkauskienė prisiminė nutikimą parduotuvėje, kuomet teko nemaloniai nustebti apsiperkant savitarnos kasoje. „Pirkome savitarnos kasoje daiktą, sumokėjome, o čekio nėra. Paklausėme, kodėl čekio nėra, tai mums atsakė, kad mygtuko nepaspaudėme, sako, buvo parašyta. Jeigu paklaustų, ar reikia čekio, dar suprasčiau, o čia tik pasakė, kad buvo parašyta. Mums sako, jog reikėjo patiems paprašyti to čekio“, – keblią situacija dėstė ji.

Be darbo – nebus ir vaisių

LASS Palangos filialo vadovė D. Vitkauskienė yra šios organizacijos galva ir siela, kuriai gražių žodžių negaili ir kiti filialo nariai. Ji nepavargdama pačiais įvairiausiais formatais stengiasi ne tik dėl regėjimo negalią turinčiųjų, bet ir dėl kitų neįgaliųjų grupių patogesnio gyvenimo.

Daina Vitkauskienė kartu su Aiste Krušinskaite yra aktyvios Palangos miesto savivaldybės Asmenų su negalia gerovės tarybos narės ir kartu su Gerovės taryba inicijuoja įvairias idėjas ir mokymus Palangos mieste.

D. Vitkauskienė taip pat yra Palangos savivaldybės neįgaliųjų ir sveikatos komisijų narė, bet ją galima sutikti ir kitų komisijų, pavyzdžiui, smurto prieš moteris komisijos, posėdžiuose, nes ši veikli moteris turi aiškų tikslą – kad jos filialo bendruomenės atstovai ir kiti žmonės su negalia būtų laikomi pilnaverčiais visuomenės nariais. „Stengiamės kviesti kitus ir eiti, kur kiti mus kviečia, kad apie mus žinotų, mus matytų. Aš pati stengiuosi eiti į visas tas savivaldybės komisijas ir tarybas, nes ten yra labai atviros aikštės, kur aš galiu šnekėti apie mūsų organizaciją“, – teigė ji.

D. Vitkauskienės veikla neapsiriboja savivaldybės koridoriais. Ji organizuoja seminarus, dalyvauja įvairiose iniciatyvose. Tačiau ji stengiasi dirbti ne viena ir mielai bendradarbiauja su kitais iniciatyviais žmonėmis, pavyzdžiui, su jau minėta Aiste Krušinskaite.

„Darėme seminarą kartu su Aiste Palangos viešbučių asociacijų darbuotojams, kaip bendrauti, kai žmogus ratukuose ar neregys ateina, ką daryti ir ko nedaryti. Paskui iškėlėme mintį, kad Palangoje vykstančių kasmetinių apdovanojimų metu reikėtų įsteigti nominaciją, kuris viešbutis ar kavinė yra draugiškiausias neįgaliems žmonėms tam, kad juos (aut. p. – viešbučius ir kavines) paskatintume priimti visus. Dabar su šunimis visus priima, tai kodėl negali visi su negalia ateiti? – retoriškai klausė LASS Palangos miesto filialo vadovė.

Pati A. Krušinskaitė dar kiek papildė D. Vitkauskienės mintis pristatydama iniciatyvas, prie kurių prisidėjo. „Pagrindinės iniciatyvos <…>, kad pritaikytos būtų ne tik miesto gatvės ar institucinės įstaigos, bet bendravome ir su viešbučių bei restoranų asociacijos nariais, vedėme mokymus, bei teikėme patarimus, kaip kuo efektyviau įgyvendinti universalaus dizaino projektus jų valdomose viešojo maitinimo bei apgyvendinimo įstaigose. Didelį dėmesį skiriu ir paplūdimių pritaikymui, norisi, kad ir neįgaliojo vežimėliu judantys, ar sunkiai vaikščiojantys žmonės galėtų pasigrožėti nuostabiais mūsų saulėlydžiais, pasisemti stiprybės bei motyvacijos žiūrėdami į banguojančią jūrą“, – vaizdingai pasakojo ji.

Su vežimėliu prie jūros – kas antras takelis

D. Vitkauskienė teigė suvokianti, jog vasarą Palanga tampa svarbi ne tik vietiniams gyventojams, bet ir nemažai daliai visos Lietuvos poilsiautojų, todėl ji akcentavo savo ir A. Krušinskaitės dedamas pastangas, kad kuo daugiau viešųjų erdvių, ypač labiausiai lankomi Palangos paplūdimiai, būtų paverstos prieinamomis neįgaliesiems.

„Aistės iniciatyvos dėka padarėme, kad paplūdimiai būtų prieinami. Bent kas antras takelis, kad būtų galima prieiti su vežimėliu prie pat jūros. Tai tuos darbus mes tikrai dirbame. Ir būtent Aistei kilo idėja, kad turizmo centre atsirastų pažymėtos kavinės ir kitos vietos neįgaliesiems“, – apie nuveiktus darbus kalbėjo D. Vitkauskienė.

Palangos silpnaregių ir aklųjų bendruomenės vadovė D. Vitkauskienė taip pat akcentavo būtinybę nuolat šviesti visuomenę apie žmonių su negalia poreikius ir galimybes. Ji išskyrė jaunimą kaip tą visuomenės grupę, su kuria reikia dirbti daugiausia.

„Žmones mes turime patys šviesti. Mes einame į mokyklas pamokėles vesti, Palangoje yra vaikų sanatorija, tai ten dažnai pakviečia. Svarbu, kad kuo daugiau žmonės, ypač jaunimas, žinotų apie neįgaliuosius“, – įsitikinusi veikli moteris.

Visi pagrindiniai turizmo objektai prieinami

Patyrinėjus dėl prieinamumo viešąsias Palangos kurorto erdves, pabendravus su žmonėmis, turinčiais negalią, aptarus jų patirtis, vizitą mieste prie jūros vainikavo apsilankymas Palangos turizmo informacijos centre.

Šios įstaigos vadovė Rasa Kmitienė patikino, jog miestas yra pasirengęs priimti visus, nepaisant negalios ar kitų aplinkybių. „Visus pagrindinius objektus faktiškai galima jau pasiekti, kaip aš sakau, įvairiomis transporto priemonėmis ir įvairiems žmonėms. Tiesiog nesinori išskirti, ar su tokia negalia, ar su tokia. Palangos svečias yra visoks svečias ir mes visų laukiame. Aš tiesiog prie širdies ranką galiu pridėti ir pasakyti, kad viešbučiai yra pritaikyti. Ir svečių namai, ir net kai kurie apartamentai taip pat yra pritaikyti kitokių poreikių svečiams, galima gal būtų taip įvardinti. Ir tikrai Palangos kurortas yra pasiruošęs viskam. Palanga siūlo įvairias paslaugas pagal kiekvieno pageidavimus, norus, lūkesčius ir galimybes“, – kalbėjo ji.

Turizmo informacijos centro direktorė R. Kmitienė pabrėžė, jog žmonėms su negalia yra skiriamas ypatingas dėmesys, stengiamasi įsiklausyti į jų reikmes. „Mes neskirstome, kokie yra mūsų svečiai. Jeigu yra galimybė, bendraujame su svečiais, nes tada galima jausti, ko trūksta, ko reikėtų. Laikome ranką ant pulso“, – sakė  ji.

Taip pat, anot direktorės, neseniai įstaigoje buvo atliktas remontas, kurio metu be nuovažos, jau buvusios iki tol, buvo įrengtas žemesnis aptarnavimo staliukas, kad žmonėms, besinaudojantiems neįgaliojo vežimėliais, būtų patogiau, praplatintos ir tualeto patalpos.

Atnaujins infrastruktūrą

Tačiau įstaigos vadovės paklausus apie informacinės medžiagos prieinamumą asmenims su regos negalia išaiškėjo, jog jokio pritaikymo nėra – nei garsinės medžiagos, nei pateiktos Brailio raštu. R. Kmitienė argumentavo, jog niekas niekada neakcentavo tokio poreikio. „Iš tikrųjų net nėra niekada to paklausę, jūs pirmieji. Aš Palangos turizmo informacijos  centre dirbu 7 metus, o šiaip turizmo srityje aš dirbu 30 metų, ir žinokite,  pirmą kartą išgirdau tokį dalyką“, – sakė R. Kmitienė.

Bet kiek vėliau ji dar pridėjo, kad paties kurorto erdvėse pateikta informacija vis dėlto yra pasiekiama ir neregiams. „Žmonėms su regos negalia prie visų informacinių stendų pas mus yra taktiliniai žemėlapiai. Tai iš tikrųjų tas yra, prie Birutės parko jau šiais metais yra mūsų taktilinis žemėlapis su skulptūrėlėmis, skirtas liesti rankomis. Ir mes galvojame juos atnaujinti“, – apie infrastruktūrą mieste asmenims su regos negalia pasisakė įstaigos vadovė.

‍

Jolantos Beniušytės nuotraukos

LASS Palangos filialo archyvo nuotraukos