Centro šeimininkas – viešoji įstaiga „Demeter žalias kiemas“.  Įstaiga parengė projektą „Sveikas vaikas, sveika šeima, sveika ir laiminga visuomenė“  ir iš Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos gavo dalinį finansavimą (4 600 eurų) projekte numatytoms veikloms įgyvendinti. Pasak „Demeter žalias kiemas“ vadovės  Vaivos Jundulaitės, vasarą buvo rengiamos stovyklos šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčius vaikus. Liepos- rugpjūčio mėnesiais į užsiėmimus Kunkiuose atvyko apie 100 dalyvių.

Nuovargį keičia į poilsį

Dienos centras yra įsikūręs dviejuose kupolo formos nameliuose, viename jų virtuvėlė, kitame – užsiėmimų patalpa. Centrui priklauso kelių hektarų teritorija, kurioje jau pasodinti daržiukai, gėlių lysvės, įrengta pagalbinė patalpa. Lauke buvo pastatyta palapinių, tad šeimos su vaikais mėgavosi leisdamos laiką gryname ore didelėje erdvėje.

Vasaros stovyklose dėmesys buvo skiriamas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. „Nuovargį keičiame į poilsį“ -  taip pavadinta stovykla liepą buvo surengta ASS spektrą turinčių vaikų tėveliams. „Susirinkusios mamos dalinosi savo rūpesčiais ir išgyvenimais, dramos terapijos pagalba gilinosi į savo jausmus ir reakcijas į gyvenimo sunkumus,  kartu ieškojo sprendimų, visą dieną skyrė sau, savianalizei ir poilsiui. Tėvai auginantys autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, kasdien patiria didelių iššūkių. Turime padėti tokioms šeimoms, palengvinti jų rūpesčius. Šeima yra mūsų visuomenės pradinė ląstelė, ir nuo jos priklauso mūsų visuomenes sveikata ir gerovė“,- sakė vasaros stovyklų sumanytoja V. Jundulaitė.

Stovyklose jaučiasi gerai

Apsilankėme vienoje iš „Demeter žalias kiemas" rengiamų stovyklų, ir savo akimis įsitikinome, kad šeimos, auginančios ASS vaikus, čia jau pamėgo atvykti ir jaučiasi gerai. Saulėtą rugpjūčio dieną į vasaros stovyklą Kunkiuose iš visos Lietuvos atvykę vaikai rado daug įdomių užsiėmimų. Mažieji susipažino su įvairiais augalais, šoko ratelius, dainavo, laistė daržą, ragavo uogų nuo krūmo, darė guminukus iš sulčių, lipdė ir leido aitvarus, piešė, lakstė per kliūtis... Labiausiai visiems patiko guminukų gaminimo edukacija, kurią surengė viešoji įstaiga „Socialinių partnerių klubas“.

Paklausti, ar patinka stovykla, dešimtmečio Artūro (vardas pakeistas – aut. pastaba) tėvai, atvykę iš Marijampolės, atsakė teigiamai. „Mūsų vaikui nustatytas sunkus autizmas. Dvejojom, ar važiuoti, nes jam sunku išbūti ilgai vienoje vietoje, sūnus nekalba su aplinkiniais, nors man išsako visus savo norus gražia kalba“,- sakė Artūro mama.

Tačiau šeima ryžosi važiuoti į pajūrį, ir nesigaili. „Artūrui labai patinka maudytis, jūra ypač patinka, einame kartu į bangas. Stovykloje jis noriai dalyvavo veiklose, ypač patiko guminukų gamyba iš juodųjų serbentų sulčių. Pilstėme sultis kartu į formeles, ir džiaugėmės visi kartu rezultatais“,- sakė moteris.

Ji papasakojo, kad sūnus daro pažangą – kai buvo 4-5 metų, nė per žingsnį nepaleido mamos, nei pats valgė, nei norėjo ką nors kitką savarankiškai veikti.

„Pamenu, bene pagrindinė pramoga buvo išeiti į miestą pavalgyti ledų ar bulvyčių, kitaip tariant, skanauti maisto, kurį vaikas pažįsta.  Apie jokias stovyklas negalėjo būti nė kalbos. Į vasaros stovyklą pirmą kartą atvykome tik pernai. Ir labai apsidžiaugėme pamatę, kad jam čia patinka. Daug ką reiškia jūra, gamta, erdvės. Šiemet sūnus vėl gerai jautėsi, nes jau atsimena vietą, įsiminė savanorių veidus. Tokios stovyklos visai šeimai didelis palengvėjimas: pailsime ir mes, tėvai, ir vaikai turi prasmingos veiklos, lavinasi, atsipalaiduoja“,- kalbėjo iš Sūduvos krašto atvykusi šeima.

Pasaulį pamatyti vaiko akimis

Sportiško, judraus Artūro mama sakė, kad su sūnumi gali visur laisvai keliauti, lankytis viešose vietose, jam tai nesukelia įtampos ar agresijos. Berniukas lanko specialiąją mokyklą, prieš tai – tokį pat darželį, pritaikytą sutrikusio elgesio vaikams. „Sūnus yra lankęs ir įprastą darželį, tačiau ten sekėsi sunkiai, nuolat sirgdavo, kamavo astma, dusulys, kosulys. Pasak gydytojų, vaikas sirgo dėl nuolat patiriamo streso. Pradėjo lankyti specialųjį darželį, ir šie simptomai išnyko. Tas pats ir su stovyklomis, jos turi būti pritaikytos tokiems vaikams“,- sakė mama.

Žinia, nuo šių metų rugsėjo 1 d. prasideda įtraukiojo ugdymo reforma, kuomet į bendrojo lavinimo švietimo įstaigas bus priimami ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Pasiteiravus Artūro mamos, kaip vertina šiuos pokyčius, moteris abejojo, ar visiems vaikams tinkama ši reforma.

„Specialiųjų poreikių vaikų integravimas gal ir gerai, aš už, bet čia nuo paties vaiko priklauso. Negali iš jo reikalauti to, ko jis negali padaryti, tai svarbu suprasti. Jie ne „taip daro“, o jiems „darosi taip“, nes taip dirba jų smegenys. Mums svarbiausia suprasti, palaikyti autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, tiesiog stengtis pamatyti pasaulį jo akimis“,- kalbėjo Artūro mama

Kiti kalbinti tėvai, įtraukiojo ugdymo koncepciją vertina dvejopai. Jų manymu, Lietuvos švietimo sistema tam dar nepasirengusi, trūksta specialistų. Tačiau esą niekas nevyksta idealiai, pavyzdžiui, įtraukųjį ugdymą yra įgyvendinusios Skandinavijos šalys, tačiau ten irgi ne iškart viskas ėjosi lyg sviestu patepta.

Tėvai mano, kad tai pedagogų pasišventimo reikalas, nuo jų didžia dalimi priklauso, kaip ASS vaikams seksis bendrojo lavinimo mokykloje, nes ir patys vaikai nėra vienodi.

Gerųjų pavyzdžių Lietuvoje jau yra ne vienas, pavyzdžiui, Dovilų pagrindinė mokykla (Klaipėdos r.), jau seniai priimanti mokytis ASS turinčius vaikus.

Gimė noras padėti anūko likimo draugams

VšĮ „Demeter žalias kiemas“ vadovė Vaiva Jundulaitė, džiaugdamasi pirmaisiais lankytojais, teigia, jog dar nemažai reikia nuveikti centro labui.  Įstaiga parengė vietos veiklos projektą pagal VVG „Pajūrio kraštas“ vykdomą vietos strategiją ( „Pelno nesiekiančių organizacijų verslumo ir partnerystės skatinimas“) ir išsikėlė tikslą įkurti šeimų, auginančių sutrikusio elgesio vaikus, kompleksinės pagalbos, gydomosios pedagogikos ir biodinaminės žemdirbystės ugdymo centrą.

Projektui buvo skirtas pagrindinis finansavimas iš „Leader“ programos, socialinio verslo projektą parėmė ir Klaipėdos rajono savivaldybė – iš viso skirta apie 140 tūkst. eurų.

„Džiaugiamės, kuomet projektą patvirtino, bet jaučiau, kad nebus lengva. Rudenį patvirtino projektą, o pavasarį prasidėjo karas Ukrainoje. Statybos, žaliavos pabrango bene dvigubai trigubai, ir mūsų projektas tapo realiai neįvykdomas dėl per mažo finansavimo. Tačiau palengva, su mažų įmonių pagalba, pasikliaudami jų geranoriškumu, per dvejus metus pasistatėme du kupolinius namelius su pagalbiniu pastatu“,- pasakojo V. Jundulaitė, kuri taip pat yra žinoma ekologinio - biodinaminio ūkio „Miško sodai“ savininkė, su šeima ūkininkaujanti Plungės rajone.

Vaiva buvo centro idėjos autorė, supratusi, kad sutrikusio elgesio vaikams niekas taip gerai nepadeda atsipalaiduoti, kaip buvimas gamtos prieglobstyje, bendravimas su gyvūnais, augalų stebėjimas, jų pažinimas.

Centras Kunkiuose užmezgė ryšį su Klaipėdos Gamtos mokykla, kurioje taikoma Valdorfo pedagogika. „Mokyklos vaikai pernai pasisėjo rugių laukelį, o  šiemet jau nuėmė derlių Toliau rugelius reikia  iškulti, ir duonelę iškepti, o dalį derliaus grūdų vėl sėsime.  Vaikams siūlysime ir kitų įdomių veiklų, pasakojančių, kaip augalai keliauja nuo daržo iki stalo“,- sakė V. Jundulaitė.  

Pradėjo valgyti vaisius ir uogas, kurių anksčiau „nematė“

V. Jundulaitės aštuonmetis anūkėlis taip pat turi autizmo spektro sutrikimą.

„Pandemijos metu sūnaus šeima iš miesto dažnai atvažiuodavo pas mus į kaimą. Mačiau, kad vaikui reikalinga gamta, ramybė, viską norisi paliesti, paragauti, nes lauke daug erdvės ir įdomių objektų. Pradėjo tyrinėti sodo aplinką, skinti, ragauti obuolius, serbentus, šilauoges, nors anksčiau jų nevalgydavo. Gryni stebuklai. Gamtoje vaikas pasijunta saugus, nurimsta, kartu nurimsta ir tėvai. Manau, tokių vaikų yra nemažai, kurie neturi kaimiškos aplinkos, galimybės pažinti gamtą per lytėjimą, regą, uoslę, skonį. Galvojant apie tai, ir kilo mintis, jog reikia sukurti tokią jaukią vietą, kurioje autistiški ir kitų sutrikimų turintys vaikai galėtų praleisti ilgesnį laiką tyrinėdami aplinką“,- pasakojo centro įkūrėja.

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika. Lt“  narė V. Jundulaitė pasidalino mintimis apie tokią ramybės oazę autistiškiems vaikams su asociacijos prezidente Rasa Čiriene, kuri ir pasiūlė jai kurtis asociacijai priklausančiame kelių hektarų sklype Kunkiuose, netoli Palangos plento.

Namelių statyba užtruko

„Pirmoji idėja buvo įkurti čia veikiantį biodinaminį ūkį ir šalia jo teikti visas dienos centro paslaugas bei edukacijas šeimoms. Tačiau susidūrėme su įvairiais sunkumais – ir ne tik su smarkiai išaugusiais statybų kaštais. Pasikeitė vietovės planavimo dokumentai, nebebuvo galima vykdyti ūkinės veiklos, liko tik gyvenamoji žemės paskirtis. Taip pat ilgai, net dvejus metus, į sklypą įvedinėjo elektrą, užsitęsė dokumentų derinimo peripetijos ir t.t. Visa tai lėmė, kad metus laiko vėluojame pradėti centro veiklą“,- sakė V. Jundulaitė.  

Moteris labai dėkinga savo šeimai, kuri visada atskuba į pagalbą, puikiems kaimynams kunkiškiams Raimondai ir Valdemarui, jų dukrai Aleksandrai, plungiškei bičiulei Dianai, su kuria kartu mokėsi austi. Tad ne veltui Vaivos planuose – centre rengti užsiėmimus ir tėveliams, mokyti juos senųjų amatų, žemdirbystės, kad patys turėtų ką veikti, kol vaikai bus užsiėmę savo veiklomis.

„Mes orientuojamės į šeimas ir pagalbą joms.  Pirmas žingsnis žengtas, manau, žengsime ir toliau. Žemei įdirbti, teritorijai prižiūrėti reikia žemės ūkio technikos – bent mažo traktoriaus su padargais, žoliapjovės. Padeda ir kaimynai - kaimynystėje esantis žirgynas nušienavo 3 ha teritoriją, kitiems darbams samdome visą reikalingą techniką, perkame paslaugas “,- pasakojo centro vadovė. Dienos centras ieško specialistų: socialinio darbuotojo – koordinatoriaus ir jo padėjėjo.

Tenka priimti gyvenimo iššūkius

V. Jundulaitė pastebi,  kaip jai, tylos, miško žmogui taip pavyko įsisukti į įvairias veiklas, kad vos spėja suktis.

„Pati stebiuosi, kaip čia atsitiko, jog tik lekiu ir lekiu per dieną. Kai pagalvoju apie save, tai neturėjau būti ir ūkininke, nes labiausiai patiko amatai, tautodailė. Į tą verpetą įstūmė pats gyvenimas. Kai kažkoks įvykis atsitinka gyvenime, tu pradedi kitaip viską vertinti, bandai pats surasti atsakymus į klausimus, nes standartinės gydytojų ar psichologų tiesos nebetinka. Gyveni ir mokaisi...

Štai atvažiavo pas mus į stovyklą mergaitė paauglė. Vaikšto pikta, įsitempusi, bet palengva pradėjo piešti, laistyti augalus, vaikščioti tarp gėlių, ir jau galima paimti ją už rankos, nuėjo viskas, nuėjo tas pyktis, įtampa...

Taip gerai veikia grynas oras, gamta, sėdėdama kambaryje ir toliau galbūt  nirštų. Sieksime, kad vaikai pas mus kuo mažiau sėdėtų, eisime stebėti augalų, ar užaugo, ar pražydo, kas pasikeitė gamtoje, sėsime ir sodinsime.

Turime kaimynystėje žirgyną, tikimės arkliukus lankyti ir stebėti iš arti, pavaišinsime juos savo užaugintu obuoliu ar morka. Maloni veikla, tas paprastumas, didelės erdvės ištirpdo vaiko širdelėje visko neigimą.

  Iš pradžių jis vaikšto piktas, įsitempęs, po to atsileidžia, atsiveria ir bendrauja. Neduosi tokios palankios terpės vaikui atsigauti, nieko ir neįvyks. Vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, reikia suprasti, jie turi savo pasaulį, yra kitokie. Net išmokyti juos elementarių dalykų – apsitarnauti save, aiškiai pasakyti, ko nori, jau yra iššūkis tėvams, ugdymo įstaigoms.  Svarbu išsianalizuoti jų pomėgius ir parinkti atitinkamas veiklas, ieškant, bandant naujoves“,- kalbėjo V. Jundulaitė.

Anot centro vadovės, ir sveikiems neurotipiniams vaikams reikia kuo daugiau gamtos, įdomios veiklos ne prie ekranų. Kasdienybėje jie pernelyg užsižaidžia virtualiame pasaulyje, nes ten linksmiau, įdomiau. Taip įklimpsta, kad nebereikia nei tėvų, nei draugų, užsidaro ir atsitraukia nuo realybės, tampa virtualaus pasaulio aukomis.

Per metus autizmas nustatomas apie 500 vaikų

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ , kuriai priklauso ir VšĮ „Demeter Žalias kiemas“, viena įkūrėjų ir vadovė Lina Sasnauskienė pasidžiaugė, kad tokios iniciatyvos kaip dienos centras Kunkiuose yra labai reikalingos, nes didina neformaliojo ugdymo pasirinkimo galimybės šeimoms, auginančioms ASS turinčius vaikus.

„Nuolat ieškome naujų bendradarbiavimo sąlyčių ir galimybių. Džiaugiamės Vaivos iniciatyvomis, stovykloje surengtos įdomios, įtraukiančios veiklos vaikams – guminukų, aitvarų gamyba. Turime su Vaiva ateičiai įdomių planų, kaip labiau pagelbėti mūsų šeimoms. Į stovyklą atvykome iš poilsiavietės Šventojoje, kurioje kasmet ilsisi didelis būrys mūsų asociacijos narių. Neformalaus ugdymo, vasaros poilsio vietų trūksta, todėl ir kuriasi naujos paslaugos, kad patenkintų tuos poreikius “,- pasakojo L. Sasnauskienė. Anot asociacijos vadovės, po pandemijos padaugėjo ASS turinčių vaikų, galbūt dėl pagerėjusios diagnostikos.

Kasmet Lietuvoje apie 500 vaikų nustatomi autizmo spektro sutrikimai.

Apie autizmą: Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris paprastai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. ASS pasireiškia elgesio, socialinių įgūdžių ir komunikacijos kitoniškumu.

Pagrindiniai simptomai:

Socialiniai sunkumai: trūksta akių kontakto, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, ribotas emocinis atsakas.

Komunikacijos problemos: vėluojanti kalbos raida, pasikartojanti ar stereotipinė kalba, sunkumai palaikant pokalbį.

Elgesys: griežtos rutinos laikymasis, pasikartojantys judesiai, domėjimasis specifinėmis veiklomis ar objektais.

ASS simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Kai kurie vaikai gali turėti aukštą intelekto koeficientą ir pasiekti gerų rezultatų tam tikrose srityse (informatika, matematika ir kt.)