Klimatosaugos briaunos

Ar kada susimąstėte, kad dėl klimato kaitos reiškinių kažką galite paduoti net į teismą? Ar numanote, kas ateityje gali būti brangiau už naftą, dujas? Kad klimato kaitos veiksniams didelės įtakos turi mūsų mitybos, buities įpročiai? Kad klimato kaita rūpi filosofams? Bankams? Ar net tai, kad klimato kaitos problemos aktualios net pačiam Popiežiui ir katalikų bažnyčiai?

Klimato kaita ar klimato krizė yra tarsi daugiklis, kuris vis daugina žmonijai naujas problemas.

 Tokia taikli mintis nuskambėjo Vilniaus universitete (VU) lapkritį vykusioje  mokslinėje konferencijoje „Klimatosaugos briaunos“. Ją surengė VU Klimato kaitos grupės mokslininkai, siekdami suvienyti klimatosaugininkų bendruomenę, suteikti jai galimybę dalintis žiniomis, patirtimi ir naujomis idėjomis, praplėsti suvokimą apie klimatosaugos iššūkius.

Dviem straipsniais pasidalinsime konferencijoje išsakytomis įvairių sferų atstovų įžvalgomis, faktais ir apibendrinimais.

Dėl klimato – teismų banga

Teigiama, jog per pastaruosius penkerius metus pasaulyje dėl klimato kaitos reiškinių  teisminių procesų padaugėjo daugiau nei dvigubai.

 Pasaulinės organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, 2020-2022 m. buvo iškelta 2180 „klimato kaitos“  bylų.  Kam keliamos tos bylos?  Vyriausybėms. Kas jas kelia?  Aplinką ir žmogaus teises ginančios visuomeninės organizacijos. Vienos iš jų, „Greenpeace Nordic“,  atstovė Klimentina Radkova konferencijoje Vilniuje pasakojo apie pasaulyje kylančią teisminių ginčų bangą dėl klimato krizės.  Aplinkos aktyvistai, eidami į teismus, tikisi užkirsti kelią taršai, siekia ginti žmogaus teises bei viliasi pokyčių sprendžiant klimato kaitos sukeltas problemas.

Protestuoja dėl taršos

Kalbėdama apie teisminius procesus, K. Radkova rėmėsi „Urgenda“, ne pelno siekiančio aplinkosauginio fondo Nyderlanduose, duomenimis.  2019 metais Nyderlanduose įvykęs teismas sukėlė didelį atgarsį ir sukūrė precedentą teisminėje sistemoje.  Teismas nustatė, kad Nyderlandų pramonė išmeta į atmosferą pernelyg daug teršalų, ir tai turės katastrofiškų pasekmių piliečiams, kuriuos valdžia esą sąmoningai stato į pavojų.  Nyderlandų vyriausybė buvo įpareigota per labai trumpą laiką 25 proc. sumažinti  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Dar 2016 metais Norvegijoje prieš naftos gavybą jūroje protestuojantys aktyvistai pateikė ieškinį teismui, kad iš naftos gavybos kompanijos būtų atimtos licencijos eksploatuoti kelis gręžinius Barenco jūroje. Ieškovai pateikė įrodymus, kad neatliktos tam tikros privalomosios poveikio aplinkai procedūros dėl gręžinių eksploatacijos, ir tai gali sukelti labai neigiamų pasekmių aplinkai.

Gina gamtą ir žmogaus teises

Aktyvistai siekė, kad Norvegijos parlamentas atšauktų savo sprendimą išduoti leidimus gręžinių eksploatacijai, kadangi galima didelė tarša ir tai pažeidžia žmogaus teises. Norvegijos konstitucijoje įtvirtinta, jog kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatai palankią aplinką. Kuomet kyla net mažiausia taršos rizika, piliečiai turi teisę gauti greitą ir aiškią informaciją iš valdžios, kuri taip pat tokiais atvejais nedelsiant privalo imtis priemonių taršai likviduoti. Anot visuomenės atstovų, valstybė turi būti įsipareigojusi išsaugoti piliečių konstitucinę teisę į švarią aplinką ir ateities kartoms.

Bylinėjimasis užtruko kelerius metus,  kol 2020 metais pasiekė Norvegijos aukščiausiąjį teismą. Bylą nagrinėję net 15 teisėjų balsų dauguma  priėmė galutinį verdiktą – nenaikinti licencijų teršimu įtariamoms naftos kompanijoms. Tačiau 4 teisėjai iš 15 tam nepritarė, jie manė, kad licencijas reikia atimti, nes taršos rizika labai didelė.

Pasak „Greenpeace Nordic“ atstovės K. Radkovos,  taip įvyko dėl netobulos įstatymų bazės, nors saugoti aplinką yra valstybės pareiga.  Aplinkos aktyvistės teigimu, vien trys eksploatuojami  naftos gręžiniai, dėl kurių jie kėlė ieškinį teisme, išmes į atmosferą 463,3 mln. tonų  anglies dioksido (CO2) , t.y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.  

Aktyvistai ginklų nesudeda

Aplinkos aktyvistai po pralaimėjimo Norvegijos teisme ginklų nesudėjo, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija).

Savo pareiškime  EŽTT jie teigia, kad Norvegijos naftos gavybos plėtra pažeidžia žmogaus teises. Pasak K. Radkovos, pasirodo, Europos žmogaus teisių konvencija neapima žmogaus teisės į sveiką aplinką. Norvegijos klausimas (4 bylos) atidėtas laukiant EŽTT sprendimų dar trijose panašiose bylose dėl klimato kaitos. „Šių bylų išvados turės tiesioginių pasekmių mūsų kitoms byloms“,- sakė K. Radkova.

Nemažai bylų laimi

„Greenpeace Nordic” atstovės K. Radkovos teigimu, klimato kaitos bylos dažnai gimsta iš nevilties ir dėl valstybių institucijų neveiklumo. Dažnai tai būna paskutinė priemonė po to, kai daugelis politinių kelių jau būna išnaudoti. Teisminiai procesai iš visuomeninių organizacijų reikalauja daug pastangų, laiko ir pinigų.

„Ne kartą girdime klausimą, adresuotą mums. Ko jūs siekiate? Laimėti bylą? Pripažinimą? Rėmėjus? Kampaniją?  Jungtinių tautų organizacija teigia, jog teisminiai ieškiniai yra pagrindinė priemonė siekiant teisingumo klimato srityje. Mes su tuo sutinkame”,- sakė K. Radkova.  Visuomenės atstovų keliamų bylų dėl neigiamo poveikio klimatui procesus lydi sėkmė, nors ir ne 100 proc.  K. Radkovos pateiktais duomenimis,  maždaug 55 proc. iš  549  bylų, kuriose iki šiol buvo priimtas tarpinis arba galutinis sprendimas, baigtis yra palanki klimato kaitos veiksmams.

Didžiausi teršėjai ir nafta

Kokios šalys į atmosferą išmeta  daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių emisijų? Europoje – tai Rusija, Azijoje – Kinija ir Indija, Šiaurės Amerikoje – JAV.

Statista.com duomenimis, pernai pasaulinė naftos gavyba siekė 93,9 mln. barelių per dieną ( (1 barelis – 0, 136 t). Išskyrus įvykius, susijusius su pasauline ekonomikos krize, naftos gavyba pastaruosius du dešimtmečius nuosekliai didėjo kiekvienais metais. Nafta ir naftos produktai tebėra neįkainojamos prekės, nes dauguma transporto degalų yra pagaminti iš naftos, nafta yra pagrindinė chemijos pramonės žaliava.

Nors Artimuosiuose Rytuose, kaip regione, vis dar išgaunama didžiausia naftos dalis pasaulyje, šiuo metu didžiausios naftos gamintojos yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Saudo Arabija ir Rusija (bendras kiekis -  apie 31, 5 mln. barelių).

Energetikos transformacija

Kol vieni teršia, kiti bylinėjasi su teršėjais, treti skaičiuoja, kokius iššūkius teks įveikti pereinant prie aplinkos neteršiančių resursų. Žinia, Europos Sąjunga (ES) yra užsibrėžusi gana ambicingus tikslus – iki 2050 metų pasiekti nulinės šiltnamio efektą sukeliančių teršalų emisijos („zero emissions” – anglų k.)  Jau prasideda viso energetinio sektoriaus kaita:  plečiami atsinaujinančios energijos šaltiniai, diegiamos naujos technologijos,  turi būti mažinamas iškastinio kuro panaudojimas. Pavyzdžiui, šiuo metu ES yra pirmaujanti vėjo turbinų gamintoja – 58 proc. rinkos, Kinija -23 proc., kitos šalys – 19 proc.

Švedų mokslininkės Erikos Ingvald, kuri dalyvavo konferencijoje Vilniuje,  akiratyje – pasaulio metalų ištekliai, vadinamosios švariosios iškasenos. Daug jų prireiks kurti naujas technologijas, pritaikytas gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

Energetikos transformacijai reikalingi didžiuliai žaliavos kiekiai, kurie kartu reikalingi ir kitiems visuomenės poreikiams.  Pavyzdžiui, elektromobiliui pagaminti reikia net kelis kartus daugiau skirtingų rūšių metalo negu įprastam automobiliui (elektrinis -  6 rūšys metalo, įprastas – 2 rūšys), vėjo ir sausumos jėgainėms – 4 rūšys metalo ir dideli jų kiekiai, saulės baterijoms – daug geležies ir silikono. Mažiau  metalų naudojama gaminant branduolinę energiją, naudojant akmens anglį, mažiausiai – eksploatuojant gamtines dujas.

Augs metalų paklausa

Tad jau artimiausiu metu labai smarkiai, net kelis kartus, gali išaugti metalų poreikis rinkoje. Švedų mokslininkės E. Ingvald teigimu, vienas didžiausių energetikos kaitos iššūkių ir bus būtent metalai, iš kurių gaminami  elektromobiliai, baterijos, vėjo ir saulės jėgainių įranga. Pasaulinė naftos rinka yra didesnė už 10 didžiausių metalų (geležies, aukso, vario, aliuminio, nikelio, kobalto, mangano, ličio, grafito)  rinkų kartu sudėjus. Ar pakaks metalo rinkos apimčių naujiems, vis augantiems poreikiams tenkinti?

E. Ingvald pateiktais duomenimis, šiuo metu ES sunaudoja 25 proc., o pasigamina tik 3 proc. reikalingų metalų.

Metalų, ypač retųjų, rinkoje nuo kasybos iki perdirbimo karaliauja Kinija. Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje metalų paklausa gali viršyti pasiūlą (masiškai gaminamų elektromobilių baterijoms ir  kt.) Tad ES valstybės, jei nenori priklausomybės nuo Kinijos dėl ateities žaliavų, anot E. Ingvald, turi jau dabar imtis priemonių: kaupti strateginių metalų atsargas, organizuoti bendrus pirkimus, siekiant palankesnės kainos, ieškoti naujų telkinių, gerinti rinkos priežiūrą ir pan.

Klimato kaita rūpi ir bankams

Kartais pajuokaujama, galbūt visas klimato kaitos problemas galima išspręsti pinigais? Pasirodo, bankai visai ne juokais, o labai rimtai gilinasi į klimato krizės reikalus. Lietuvos banko  (LB) valdybos patarėjas ir banko klimato kaitos centro vadovas Tomas Garbaravičius sakė niekada nesitikėjęs, jog kada nors teks domėtis klimato kaitos aktualijomis. Anot jo, klimato krizė tampa „egzistencine rizika mums visiems ir nori nenori turės pradėti rūpėti kiekvienam“.

Kodėl  centriniam šalies bankui turėtų rūpėti klimato kaita?

Bankininko teigimu, klimato kaita kelia grėsmę mūsų ekonomikai ir finansų sektoriui.  Klimato kaita turi įtakos maisto, energetikos kainų šuoliams pasaulyje. Pasak T. Garbaravičiaus, jau tapo natūralu, jog prognozuojant ekonominius bei finansų pokyčius, vertinamos ir klimato kaitos rizikos. Tai ir tiesioginės fizinės rizikos (gaisrai, potvyniai, sausros, audros),  ir perėjimo prie nulinės pramonės emisijos rizikos, kurios kartu yra ir galimybės.

Nėra planetos B

T. Garbaravičiaus teigimu, centrinio šalies banko – Lietuvos banko – viena iš strateginių krypčių – žalumas. Ši kryptis apima stebėseną, informavimą, žaliųjų investicijų skatinimą, net nacionalinio saugumo (ateityje gali padidėti migracija) ir kitus klausimus. Jau kitais metais prasidės šalies bankų klimato kaitos rizikų testavimas, rengiamas klimato Lietuvoje žemėlapis, planuojama ateityje suteikti žaliąsias paskolas aplinkai draugiškam būstui įsigyti, skatinti daugiabučių renovaciją ir kt.

LB nuo 2019 metų savo reikmėms naudoja tik atsinaujinančių elektros šaltinių energiją.

2022  metais LB išleido kolekcinę sidabrinę 10 eurų nominalo monetą „Nėra planetos B“, skirtą gamtos apsaugai. Monetos averse – meninėmis priemonėmis atskleistas pagrindinis motyvas – Žemės planeta, nykstanti dėl neapdairaus, savanaudiško elgesio: planeta sunyks, jeigu žmonija neprisiims atsakomybės už tai. Reverse- simboliškas užrašas „Nėra planetos B“ (skulptorius Egidijus Rapolis).

Naikins euro centus?

LB skaičiavimu, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų.

Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų šių  monetų svoris siekia 770 t, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. 1 euro cento ir 2 euro centų monetos dažniausiai naudojamos atsiskaitymui tik vieną kartą.

Šios monetos yra pagamintos iš plieno, dengtos vario sluoksniu. Europos tvarios metalurgijos asociacijos Eurometaux duomenimis, 1 tonos vario užtenka: 2 mlrd. kompiuterinių mikroschemų, 300 tūkst. skaitmeninių fotoaparatų, 250 tūkst. išmaniųjų telefonų ir planšečių bei 3000 nešiojamų kompiuterių pagaminti.

Euro centų monetoms, kurių didžioji dalis pametama, gaminti, pakuoti, transportuoti ir tvarkyti eikvojami ištekliai ir patiriamos sąnaudos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro plastiko atliekų.

Tad visai gali būti, kad jau kitais metais bus pradėta ruošti įstatyminė bazė atsisakyti šių smulkių monetų ir Lietuvoje. Pasak LB atstovo T. Garbaravičiaus, atlikta gyventojų apklausa parodė, jog per 60 proc. gyventojų neprieštarauja 1 euro cento ir 2 euro centų monetų panaikinimui.

Šiuos sunkiai piniginėse sugraibomus  centukus šiuo metu iš apyvartos yra išėmusios jau šešios euro zonos šalys.

‍