Jūrinio vėjo industrija keis Klaipėdos regioną
Pirmojo jūrinės vėjo energetikos parko Lietuvoje statybai kruopščiai ruošiasi ne tik potencialūs investuotojai, bet ir Klaipėdoje veikiančios industrijos. Siekiant plačiau dalintis žiniomis apie parengiamuosius darbus ir diskutuoti apie tai, kuo šis energetikos objektas svarbus ne vien verslui, bet ir siekiant auginti Klaipėdos regiono gerovę, gruodžio mėnesį inicijuojamas forumas „Pokyčių vėjas“.
Straipsnio garso įrašas Youtube kanale
Strateginės reikšmės projektas
Jūrinės energetikos verslo ir politikos forume susitiksiantys valstybės institucijų, savivaldos, mokslo ir pramonės atstovai diskutuos apie jūrinės vėjo energetikos plėtros atveriamas galimybes ir tai, kaip jos paveiks Klaipėdos regiono ekonomiką, inovacijų plėtrą, industrijai reikalingų talentų situaciją ir kitus aspektus. Forumą organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas.
Ruošiant įstatyminį kelią pirmajam jūrinio vėjo parko projektui Lietuvoje, stipriai akcentuota Žaliojo kurso kryptis ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo aspektai – numatoma, jog jūrinio vėjo parkas per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas, kuris, kaip tikimasi, pradės veikti 2028 m., padengtų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
1 mlrd. eurų investicijų
„Tokio pobūdžio projektai ne tik ženklina tam tikrą virsmo tašką prisiimant atsakomybę už švaresnę, tvaresnę mūsų ir ateities kartų aplinką – jie labai svarbūs ir pajūrio regiono savivaldybių augimui. Jūrinę vėjo energetiką akcentuojame kaip prioritetą, kuris yra reikšminga regiono specializacijos mėlynosios ekonomikos krypties dalis“, – kalbėjo asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Eglė Stonkė.
Pirmojo vėjo parko statybos Lietuvoje reiškia apie 1 mlrd. eurų investicijų ir mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. „Vieniems šie skaičiai galbūt yra tiesiog tam tikri planuojami rodikliai, o kitiems – tai galimybė čia kurti savo šeimą, namus, matyti profesinę ir socialinę savirealizaciją. Pasitikdami jūrinės vėjo energetikos nešamus pokyčius, pasitinkame ir naujas galimybes gyventojams“, – pažymėjo E.Stonkė.
Mokslui – naujos galimybės
Pasitikti naujas galimybes jau skuba Klaipėdos uostas ir čia veikiantis jūrinis verslas, turintis kompetencijų ir reikiamos infrastruktūros tam, kad augant vėjo parkams, įvairių paslaugų ir produktų poreikiui, įsilietų į naujas vertės grandines.
Mokslui šis itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projektas taip pat svarbus, atveriantis naujų galimybių, nes verslui neabejotinai bus aktualūs įvairaus pobūdžio tyrimai, konsultacijos, o taip pat ir paruošti specialistai. Klaipėdos universitetas savo laivyne turi šiuolaikinį mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, kuris gali atlikti įvairius kompleksinius mokslinius tyrimus jūrose ir priekrantėse, Jūros tyrimų institute Klaipėdoje taip pat sukurta moderni infrastruktūra, laboratorijos.
„Jau egzistuoja svarbi startinė bazė, įgalinanti įsisavinti jūrinius resursus, tirti jūroje vykstančius procesus. Svarbu ne vien planuoti vėjo parkų plėtrą, bet ir užtikrinti, kad ji vyktų tvariai. Veikdami išvien, jūrinis mokslas ir verslas neabejotinai dalinsis nauda, kuri seks paskui vystomus vėjo projektus. Taip pat jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviai puikiai supranta, kad visuomenės įtraukimas yra labai svarbus, nes juo daugiau informacijos turės gyventojai ir savivaldybės, tuo sklandžiau vyks procesai, kursis naujos tarpsektorinio bendradarbiavimo formos“, – kalbėjo Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros (KMTP) vadovas Andrius Sutnikas.
Parengta pagal KMTP pranešimą spaudai
KMTP, StockSnap iliustracijos
