Vietinių svetingumas

Ne visi turistų autobusai užsuka į šį atokų miestelį šiaurės Maroke, nors jį aplankyti tikrai verta. 2022 m. balandį, kai lankėmės Maroke, turistų po pandemijos ir dar neįsisiūbavus sezonui buvo mažai. Be to, gyvesnę prekybą bei kavinių šurmulį ribojo musulmonų tradicija – ramadanas, kai negeriama, nevalgoma nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo.

Tačiau marokiečių svetingumui ramadanas įtakos nedaro, atvykę visad būsite pavaišinti saldžia ir stipria šviežių mėtų arbata, skaniu maistu. Nakvynei Šefšauene pasirinkome jaukų šeimyninio verslo viešbutuką kalno papėdėje su terasa, nuo kurios atsivėrė mėlynojo miesto panorama. Naktyje pasigirdo vieniša fleitos melodija, skambanti toli per kalnus ir suteikusi miesteliui paslaptingumo skraistę. Po įspūdingo saulėtekio kalnuose ir skanių pusryčių, paragavus ir vietinio ožkų pieno sūrio, su gidu Mohamedu išėjome pasivaikščioti po mėlynąjį miestą. Mūsų gidas kiekvieną dieną keitė aprangą, pritaikydamas ją to krašto, kuriame lankėmės tradicijai. Šefšauene jis pasipuošė baltai mėlyna apranga – pagrindiniais miestelio atspalviais. Į miestą mus lydėti prisistatė du dideli sargai - šunys. Maroko gatvėse daug šunų ir kačių, tikėtina, kad dalis jų benamiai, tačiau visais rūpinamasi, jie neatrodo badaujantys. O katės išvis lepinamos, joms leidžiama viskas.

Neregėto grožio miestas

Dar niekada neteko matyti tokio spalvingo miesto – mėlyni, žydri ne tik namai, bet ir gatvės, durys, laipteliai, suoleliai, grindinys, langinės, gėlių vazonėliai... Mėlyna spalva visur aplinkui. Tokiame fone ypač sužiba kitos spalvos: geltona, balta, raudona... Miestas ne tik išdažytas mėlynai, bet ir išpuoštas ornamentais, čia nerasite vienodų durų, langinių. Visu ryškumu mėlyname fone sužiba ir žydinčių gėlių žiedai, apelsinmedžiai. Kaikur ant sienų iškabinti rankų darbo kilimai, šalikai, kiti šio krašto nagingų audėjų dirbiniai dar labiau sustiprina miestelio ryškumą. Visi skubame darytis savo mėlynąjį kelionės nuotraukų albumą. Anot mūsų gido Mohamedo, Šefšaeunas turi fotogeniškiausio šalyje ar „Instagram“ miesto statusą, čia atvyksta padirbėti fotografai, menininkai.

Miesto gyventojai stilingi, irgi stengiasi išsiskirti savo aprangos spalvingumu: moterys nevengia raudonos, geltonos spalvų, vyrai susisuka ryškesnius tiurbanus. Žmonės malonūs, šypsosi pakalbinti.  Beje, berberų kalba „labas“ yra „labes“.

Šefšauenas turi nenusakomą jaukumo aurą: gera klaidžioti tuščiomis siauromis mėlynomis gatvelėmis, už kampo vis stebint naujus spalvų derinius ar nuo kalnų į gatvę svyrančius debesis.

Kultūriniai ypatumai

Matyti epizodai: kalnų upelyje moterys skalbia kilimus, ramiai kavinėje sėdi jaunuolis su kate ant stalo, gatvėje šnekučiuojasi būrelis vyrų keistais lyg nykštukų apsiaustais su smailais gobtuvais ir ilgais skėčiais rankose. Pasirodo, vietos gyventojai berberai mėgsta iš kupranugario ar avies vilnos nuaustus ilgus apsiaustus – dželabus - jie gerai apsaugo nuo vėjo ir drėgmės, nes net ir Afrikoje balandį, ypač kalnų apsuptyje, tikrai nešilta. Dželabai praverstų ir mums, Lietuvoje, kai laukiama vasariška šiluma vis neateina. Miestelis garsėja ir ožkos sūriais bei avies vilnos gaminiais, įspūdingais audiniais ir kilimais, ant kurių puikuojasi originalūs ir puošnūs ornamentai, piešiniai. Vienas lankomiausių objektų mieste –  tai senovinė tvirtovė - aštuonkampis minaretas, turintis vienuolika  dantytų bokštelių. Ši tvirtovė pastatyta dar XV a., o viename iš bokštelių įsikūręs etnografinis muziejus.

Jau išvažiavę iš miestelio, sustojome pasigėrėti jo panorama iš tolo. Išties – mėlynas perlas kalnų papėdėje.

O dabar svarbiausias klausimas – kodėl mėlyna spalva yra Šefšaueno vizitinė kortelė? Anot mūsų gido, daugiau kaip prieš 500 metų į šią vietovę atvykę žydai ėmė dažyti namų sienas mėlyna spalva, nes ji labiausiai priminė ryšį su dangumi ir Dievu. Mėlynos spalvos daug ir kitose Maroko vietovėse, ornamentuose, amatininkų dirbiniuose, bet Šefšauene jautiesi lyg mėlynoje dieviškoje jūroje. Beje, mėlynai išdažyti paviršiai beveik netepa, o jei išsitepei, mėlyni dažai lengvai išsiplauna. Akivaizdu, kad prieš kiekvieną turizmo sezoną vietos gyventojai gerai prasieina miesto gatvėmis su mėlynų dažų kibirėliais – juk turistai bene pagrindinis jų pajamų šaltinis.

Pagal šį pasakojimą išspausdintas straipsnis Klaipėdos dienraščio „Vakarų ekspresas“ priede „Savaitės ekspresas“. PDF rasite paspaudę šią nuorodą.

Nuotraukos ©Jolantos Beniušytės archyvas