Katastrofiška tarša

Daug duomenų apie katastrofišką taršos mąstą Ukrainoje nuožmios Rusijos karinės agresijos metu skelbia tarptautinė organizacija, pasivadinusi Ukrainos karo padarinių tyrimo grupe (angl. Ukraine War Consequences, UWEC). Jos steigėjai yra aplinkosaugos aktyvistai, ekspertai ir žurnalistai. Grupės tikslas - rinkti, tikrinti, analizuoti ir dalytis informacija apie karą, rengti ekspertines analizes ir siūlyti geriausius aplinkosaugos standartus atitinkančius vystymosi sprendimus, skirtus pasaulinei humanitarinei ir aplinkosaugos krizei spręsti.

UWEC teigia, jog Rusijos karinė invazija į Ukrainą, pramoniniu požiūriu išsivysčiusią valstybę, turinčią branduolinių objektų, sukėlė katastrofišką taršą, kuri turi ir gali turėti tarpvalstybinių pasekmių. Sunaikinta daug unikalių gamtos vietovių, ekosistemų ir rūšių, taip pat pasaulio paveldo objektų arba jiems iškilo grėsmė.

Tiesioginis neigiamas poveikis aplinkai yra akivaizdžiausias, pavyzdžiui, dėl naftos perdirbimo gamyklų ir gamtinių dujų vamzdynų bombardavimo ar sunaikintų vandens ir nuotekų valymo įrenginių išmetami teršalai.

Fiksuoja didžiulę žalą

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos ir kelios tarptautinės organizacijos renka informaciją apie neigiamas karinės invazijos pasekmes aplinkai.  

Skelbiama, jog karo metu užfiksuota apie 2500 žalos aplinkai atvejų, užteršta per 5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės (plotas prilygsta dviem Krymo pusiasaliams), ant išnykimo ribos atsidūrė 600 gyvūnų ir 750 augalų bei grybų rūšių, penktadaliui Ukrainos saugomų teritorijų gresia sunaikinimas.

UWEC teigimu, be akivaizdžių pasekmių, problemos gali būti ir netiesioginės ar net paslėptos, sulaukiančios mažiau dėmesio. Karas dar nesibaigė, ir padėtis gali labai pablogėti.

Siekia paversti dykyne

Klausantis UWEC ekspertinės grupės vadovo aplinkosaugininko, ekologo  Oleksejaus Vasiliuko (Oleksii Vasyliuk) įrašo, sunku protu suvokti Ukrainos tragedijos mąstą: rusų karo mašina šalį verčia negyvenama dykyne. Ir daro tai specialiai – nuodydama, degindama, šaudydama, niokodama.  

Pasak O. Vasiliuko, žemė, kurioje vyksta kariniai susirėmimai, yra išvarpyta sprogmenų, išvažinėta karine technika, išrausta apkasais, išdeginta, užtvindyta, vietomis užminuota, miškai nuniokoti gaisrų, sprogimų ir kirtimų.

„Tiek sprogmenų, kiek paleista Ukrainoje, nebuvo Afganistano ir Vietnamo kare kartu sudėjus. Sprogmenys – pagrindinė aplinkos taršos problema“,- sakė O. Vasiliukas.

Daugės invazinių augalų

Sprogus sviediniui ar kitam įtaisui, kartu su griaunamąja sprogimo bangos jėga išsiskiria ir kenksmingos cheminės medžiagos.  Sprogimo vietoje sunaikinama augalija, ištaškomas dirvožemio sluoksnis su visa gyvūnija, pažeidžiami paviršiniai vandenys, keičiasi visa ekosistema, prasideda dirvos erozija, ilgainiui žemė virsta dykyne, užkariaujama invazinių augalų. O jų sėklų, anot ekologo O. Vasiliuko, kartu su karinės technikos invazija pasklido irgi plačiai. Žemdirbystė buvusiose derlingose žemėse ilgą laiką nebus įmanoma, nes sunaikintas ir užterštas cheminėmis medžiagomis dirvožemio sluoksnis, be to, didelis minų pavojus.

Padegė Černobylio miškus

Karo pradžioje agresoriai nusitaikė į Černobylio miškus, kurie sudaro 24 000 ha teritoriją. Pasak O. Vasiliuko, 30 metų šie miškai buvo neliesti, juose buvo draudžiama net vaikščioti, čia karaliavo tik laukiniai gyvūnai. Rusai nepagailėjo nė savo kareivių – radioaktyvūs miškai buvo iškasinėti apkasais, pakeltas į paviršių užterštas gruntas, šaudant miškai užsidegė, o gaisrų dūmai plaukė nežinia kur... O. Vasiliuko teigimu, iš Černobylio miškų pasklidusią taršą esą pirmieji užfiksavo švedai.

 „Ne tik gaisrai, bet ir kiekvienas sprogmuo yra žiauri tarša, sprogimo metu išsiskyrusios cheminės medžiagos nešamos toli arba iškrinta rūgštinio lietaus pavidalu“,- kalbėjo ekologas.

UWEC skelbia, kad tik per pirmuosius keturis karo mėnesius kilo 37 867 gaisrai, sudegė 1006,62 kv. km  miškų, iš jų 30 proc. arba draustinių ir nacionalinių parkų miškų. Ugnis iš viso sunaikino 36 154 ha miško, 10 250 ha stepių augalijos.

Kokie bus galutiniai miškų sunaikinimo skaičiai, karui pasibaigus, baisu ir pagalvoti. Pasak O. Vasiliuko, Ukraina neturi daug miškų, pusė jų stepėse, kurios pakliuvo į aktyvių karo veiksmų zoną, todėl degė nestabdomai.  Šių miškų, anot ekologo, atkurti nebepavyks dėl specifinių gamtinių sąlygų, prasidėjusios erozijos.

Nuodija specialiai

„Rusija aiškina, kad kare Ukrainoje nenaudoja cheminio ginklo, bet tai netiesa. Jie specialiai išsprogdino taršias gamyklas, kurios išsidėsčiusios rytinėje šalies pusėje, prisiminkime nuožmiai atakuojamą Mariupolį, gamyklų miestą. Sprogdino naftos bazes, degalų rezervuarus oro uostuose, amoniako saugyklas, cheminių trąšų sandėlius.  Specialiai sprogdino tam, kad būtų užterštas oras, žemė, vanduo,  ir žmonės nebegalėtų ten gyventi... Susprogus amoniako gamyklai Nikolajevo srityje, penkių kilometrų nuotoliu aplink gyvenę žmonės turėjo skubiai palikti savo namus“,- kalbėjo O. Vasiliukas. Anot ekologo, ši tarša, kurią sukelia nusikalstami Rusijos veiksmai, sklinda ir už Ukrainos ribų, nuodija atmosferą, veikia klimatą.

Žemė nebetiks gyventi

Pasak O. Vasiliuko, rusai specialiai sprogmenimis daužė užtvankas, vandentiekio, kanalizacijos, valymo įrenginius. „Išsprogdinus užtvankas, užliejami tūkstančiai hektarų anksčiau dirbamos derlingos žemės, keičiasi ekosistemos.

Specialiai griaunama, užteršiama viskas, kad žmonės, pergyvenę karą, nebegalėtų normaliai gyventi.

„Sunkieji metalai, naftos produktai  niekur nedingsta, kaupiasi dirvožemyje, jie pereis į augalus, maisto produktus, nuodys žmones. Po karo bus sunku gyventojams paaiškinti, kad ankstesnio gyvenimo, žemdirbystės kai kuriose vietose jau nebebus“,- sakė aplinkosaugininkas. Anot O. Vasiliuko, tą rodo ir pasaulio karų istorija. Pavyzdžiui, Prancūzijoje esą yra vietovių, kur draudžiama žemės ūkio veikla jau net daugiau kaip 100 metų praėjus nuo Pirmojo pasaulinio karo mūšių.  

Kiek laiko reikės atsigauti Ukrainai, kurios žemė kiekvieną dieną kenčia nuo ekocido? Pasak Ukrainos gamtosaugininko, šio nuožmaus karo pasekmės mus palies ne tik dabar, bet ir ilgus metus ir net šimtmečius.

Karo mašinų kapinynai

„Prie Bučos – rusų tankų kapinynas, čia buvo sustabdytas jų puolimas į Kijevą. Kiek jų dar paskendo ežeruose, upėse, pelkėse... Iš tankų teka tepalai, kuras, nuodingų cheminių medžiagų junginiai patenka į aplinką dideliais kiekais. Raketų, kitų sprogmenų liekanos teršia aplinką, pavojingos žmonėms, nes išskiria įvairias nuodingas chemines medžiagas“,- pasakojo O. Vasiliukas. Į vandens telkinius krenta numušti lėktuvai, sraigtasparniai, raketos, sviediniai... Juodojoje jūroje paskandintas rusų karinis laivas „Saratov“, gabenęs 1000 tonų degalų ir sprogmenų, ukrainiečių pašautas nuskendo ir didžiulis kreiseris „Maskva“. Juodoji jūra labai užteršta, ypač po rusų išsprogdintos Kachovkos užtvankos griūties. Iki šio draudžiama maudytis Odesos pliažuose, teigiama, kad po ekologinės katastrofos, užtvankos išsprogdinimo, aplinkinės šalys (Rumunija, Bulgarija) uždraudė žvejybą šioje jūroje.

Teroro aktas

Didžiausiu smūgiu Ukrainos gamtai laikomas rusų įvykdytas teroro aktas –2023 m. birželio 6 d. susprogdinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka Dnipro upėje. Šis barbariškas aktas Ukrainoje sukėlė pražūtingų humanitarinių ir ekologinių padarinių, sukrėtė visą pasaulį.

Eugenijus Simonovas ( Eugene Simonov), UWEC ekspertas, gamtosaugininkas ir žinomas mokslininkas, teigia, jog šios užtvankos griūtis – tai didžiausios vandens saugyklos susprogdinimas pasaulio istorijoje. Ištekėjusio vandens kiekis milžiniškas – 18 kub. km vandens.  Užlieta 0,5 tūkst. kv. km, nusausinta 2 tūkst. kv. km teritorijos Chersono ir Zaporižės srityse, keli tūkstančiai žmonių neteko namų. Nemažai žmonių žuvo ar buvo sužeisti ne tik per potvynį, bet ir nuo okupantų kulkų – jie kaip tikri barbarai šaudė į atsitraukiančius iš vandens užlietų vietų.

Sugriautos ekosistemos

Kalbant apie gamtą, ekologo O. Vasiliuko duomenimis, per šį teroro aktą nukentėjo apie 60 pasaulinio gamtos fondo objektų, nes potvynio banga sunaikino viską, kas gyva ir negalėjo išsigelbėti. „Odesos paplūdimiuose išplaukė briedžių lavonai... Didelė katastrofa, prie jūros sunaikintas 100 metų saugotas nacionalinis parkas... Kai kurias retas gyvūnų, žuvų rūšis praradome amžiams, jokie pinigai nebeatkurs unikalios šiame krašte buvusios floros ir faunos“, - liūdnai kalbėjo  O. Vasiliukas.

Gamtos ir čia gyvenusių žmonių praradimai milžiniški: užteršti vandenys, išplautas dirvožemis, sunaikintos arba padarytas ilgalaikis neigiamas poveikis ekosistemoms, tarša per Juodąją jūrą išplito toli aplinkui.

Vietoj užtvankos - saulės jėgainės?

Ukrainos aplinkosaugininkai mano, kad Kachovkos užtvanka, kurią rusai jau sprogdino du kartus (1941 ir 2023 m.) greičiausiai nebebus atkuriama. Po šio sprogimo, visa gamtinė aplinka pasikeitė globaliai, ir gyvenimas pasuko nauja vaga. Pasak E. Simonovo, teks spręsti, ką daryti su didžiuliais nusausintos žemės plotais, dalyje teritorijų vėl atsiras pelkynai, upėje atsikurs žuvų migracija, ateityje turėtų atsigauti žuvininkystė...

Dėl Kachovkos rezervuaro sunaikinimo žuvo daugiau kaip 11 tūkst. tonų žuvų, sunaikinti žuvivaisos ūkiai.

Ukrainos aplinkosaugininkai jau ėmėsi organizuoti talkas, siekiant išvalyti nuo susikaupusių atliekų nusausintus Dnipro upės krantus. Rugsėjo 16 d. visoje šalyje,  laikantis karo meto apribojimų, skelbiama švaros diena „Tegul dangus būna taikus, o Ukraina švari!”

Gamtosaugininko E. Simonovo manymu, Kachovkos  hidroelektrinė greičiausiai nebebus atkurta, nes ją esą gali pakeisti žymiai pigesnis atsinaujinančios energijos - saulės jėgainių - parkas.

Tačiau iš tiesų dar neaišku, kaip bus ateityje, nes užtvankos vandens saugykla buvo reikalinga kaip šaltinis Krymo pusiasalio ir Zaporižės atominės elektrinės, kuri sustabdyta pernai spalio mėnesį, reikmėms. Zaporižės AE gamino apie 25 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Siaubia gamtą ir Rusijoje

UWEC atkreipia dėmesį, kad Rusija naikina gamtą net tik Ukrainoje, bet ir savo šalyje, kitose pasaulio vietose. „Baikalo ežeras neteko turistų srautų, tad draustinių teritorijos išnaudojamos kitoms reikmėms, tiesiamas naujas dujų vamzdis link Kinijos, kad apeiti sankcijas“,- pasakojo O. Vasiliukas.

Ukrainos aplinkosaugininkai muša pavojaus varpus ir dėl Rusijos naikinamų Arkties ekosistemų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Rusija per šešerius metus palei savo šiaurinę sieną pastatė net 475 karinius objektus – dešimtis naujų bunkerių, bazių, karinių oro uostų.

 Barenco jūroje esantis Severomorsko uostas tapo administraciniu karinių operacijų centru po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Anot gamtosaugininkų, Barenco jūros giluminiai vandenys yra vieni iš biologiškai įvairiausių Arkties regione. Juose gyvena ruoniai, delfinai, banginiai, taip pat čia -  vienos didžiausių žuvų populiacijų pasaulyje. Pietinėje pakrantėje vis dar galima sutikti laukinių šiaurinių elnių bandas, o rytinės upės yra vienos paskutiniųjų Atlanto lašišų nerštaviečių.

Šis beprecedentis karinių pajėgų didinimas naikina jautrias Arkties ekosistemas. Jūrą raižo rusų kariniai laivai, išbandomi nauji ginklai, atidaromi nauji žaliavų karjerai saugomose teritorijose karo pramonei, iškyla didelė avarijų, naftos produktų taršos rizika. Rusija stato karinius objektus nuo Maskvos iki Arkties, nepaisydama unikalių gamtinių ar kultūros paveldo teritorijų.

Gamta neturi sienų

UWEC ekspertai teigia, kad anksčiau ar vėliau visas pasaulis pajus Rusijos karo padarinius aplinkai.

Pasak aplinkosaugininkų, kariniai veiksmai, karo pramonė, ginklavimasis ne tik teršia gamtą, bet ir atima resursus, kurie galėtų būti panaudoti stabdant globalius klimato kaitos pokyčius.

Karas veikia ir netiesiogiai – atsiribojant nuo agresyvių totalitarinių valstybių Europoje pradedamos statyti sienos. Didžiausiame Europos lygumų miške - Belovežo girioje (UNESCO pasaulio paveldas), 240 km ilgio aukštą tvorą, ukrainiečių aplinkosaugininkų duomenimis, jau pasistatė Lenkija.  Anot aplinkosaugininkų, gamta neturi sienų, o susidūrę su dirbtinėmis užtvaromis gyvūnai bus priversti keisti savo elgseną, sutriks nuo amžių nusistovėję gamtos rimtai, tokie kaip stumbrų migracija ir kt.

Ukrainos aplinkosaugininkai pažymi ir kitą netiesioginę karo žalą gamtai: sustojo buvę tarpvalstybiniai moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas, Rusija ir Baltarusija pasitraukė arba buvo pašalinta iš įvairių tarptautinių organizacijų ir susitarimų bei įsipareigojimų aplinkosaugos srityje. Rusija persekioja gamtos apsaugos aktyvistus, vadina juos užsienio agentais ir už bet kokią kritiką gali įmesti į kalėjimą.

Sieks žalos atlyginimo

„Pasaulinė karų istorija rodo, kad niekas nemokėjo už gamtai padarytą žalą, nes nukentėjusios šalys nerinko įrodymų. Kol kas nėra ir teisiškai pripažinta, kad egzistuoja toks dalykas kaip ekocidas, už kurį gresia atsakomybė“, - sakė gamtosaugininkas E. Simonovas, vienas iš UWEC ekspertų. Tad kodėl reikia skaičiuoti karo žalą Ukrainos gamtai? Būtina nubausti agresorę Rusiją ir priversti ją atlyginti žalą, atkurti žmonėms tinkamas gyventi vietoves, gauti tikslinę pagalbą iš kitų šalių ar fondų atkuriant bioįvairovę ir gamtinį balansą. Tikimąsi, kad po karo Ukraina pasuks „žaliu kursu“, kurio viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių – atsinaujinančios energetikos (saulės, vėjo) vystymas.

Ukrainos nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos kaltina Rusiją, kad ji tikslingai naikina Ukrainos gamtą karo metu, t. y., vykdo ekocidą. Apklausų („Kantar“, 2023 m. birželis) duomenimis, taip mano ir dauguma gyventojų.

Nuotraukos@pexels

‍

Rengiant publikaciją remtasi šiais šaltiniais: