Apie tai, ką Lietuvai daryti, siekiant mažinti energijos kainas, Vilniuje susitikime su regionų žurnalistais diskutavo Virginijus Sinkevičius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys.

Apie Europos Komisijos pasiūlytas energetikos priemones

„Dabar pasiūlytos trys priemonės energetikos srityje – elektros energijos taupymas, kainų lubos žemų kaštų elektros energijai ir solidarumo įnašas iš dujų, anglies, naftos ir jos perdirbimo įmonių – yra trumpalaikės, siekiant rasti papildomų lėšų vyriausybėms kompensuoti pažeidžiamiausių grupių ir verslų išlaidas. Pristatytos priemonės yra būtinas atsakas į energijos tiekimo trūkumus ir dideles elektros energijos kainas artimiausiu laikotarpiu, tačiau ilgainiui mums reikia elektros energijos rinkos modelio reformos. Jeigu mes reformuosime rinką iš esmės, tai turės vykti laikantis aiškių principų ir taisyklių. Tam reikia šiek tiek daugiau laiko ir daugiau diskusijų, kur mes norime būti, kaip mes norime atrodyti. Akivaizdu, jog tos taisyklės, kurios buvo priimtos seniau, šiandien neatitinka realybės. Tačiau niekas nesitikėjo, kad toks virsmas įvyks taip staiga.“

Apie dujų situaciją ES

„Lietuvos priklausomybė nuo dujų yra ne tokia didelė. Vilniaus miestas, Kėdainiai, Jonava yra skaudžiausios vietos, priklausomos nuo dujų ir kur yra sunku padaryti didelį šuolį. Jeigu Vilnius gali pasirinkti, nors ir ne geriausią variantą – mazutą, taip pat tuoj bus paleista atliekų deginimo jėgainė, tai šiuo atveju gamyklos, priklausomos nuo dujų, jau yra daug sudėtingesnėje situacijoje. Lietuva „nesėdi“ ant dujų adatos, tačiau problema tai, kad dujos užkelia bendrą elektros kainą. Mes matome, jog pasiekus 84% dujų saugyklų užpildymą, rinkos nusiramino. Nebėra tokių kainų šuolių ir kaina nuosekliai krito. Kalbant apie elektrą, neturėtų būti tokių šuolių. Aišku, negalima nusiraminti, laikas laukia nelengvas, ypatingai galvojant apie jau ateinančią žiemą. Nuo to, kiek šią žiemą mes dujų iš saugyklų išnaudosime, priklausys kaip mums seksis sulaukti kitos žiemos.“

Ką Lietuvą galėtų daryti, siekiant mažinti energijos kainas

„Greitai niekas neįvyks. Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, projektų, paraiškų skaičius viršija bet kokius lūkesčius. Tai daro spaudimą tiekimo grandinėms. Saulės modulių trūksta. Viena iš galimybių Lietuvai pagreitinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos gali būti Baltijos jūros šelfas – tai neišnaudota galimybė, kuri gali generuoti pakankamai didelį kiekį elektros energijos. Čia galima kalbėti apie bendrą projektą su Latvija. Valstybių vadovai galėtų sutarti ir padaryti bendrą parką, kuris galėtų laisvai aprūpinti Klaipėdos miestą ir Latvijos pajūrio miestus elektros energija. Čia didžiausia neišnaudota galimybė. Mes matome, kad atliekų deginimo pajėgumai bus smarkiai padidinti, tas irgi prisidės. Valstybei reikia sutarti dėl energetikos strategijos, nes anksčiau priimta neatitinka dabartinio laikmečio. Ji turi būti perrašyta, valstybė turi turėti aiškią kryptį.“

Apie ES pagalbą Ukrainai

„Įvyko didžiulis lūžis. Ekonominė sąjunga, kuri iki tol neturėjo nei vieno šovinio ar šalmo, skyrė 2,5 mlrd. eurų ginkluotei. Kai mes gyvename tos transformacijos viduje ir mes matome ją vykstant, mes taip nesuvokiame, bet Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen padarė beprecedentį žingsnį. Europos Komisijos parama Ukrainai tikrai nemažės, svarbu, jog valstybėse narėse ji taip pat nemažėtų. Turime suvokti, kad spaudimo bus ir reikia subalansuoto požiūrio, reikia rasti būdų nepamiršti ir savo piliečių, padėti jiems, nes jie nepamiršo ukrainiečių ir padėjo jiems sunkiausiu momentu. Tačiau taip pat reikia ieškoti resursų, kad Ukraina galėtų toliau sėkmingai vystyti ir planuoti kontrpuolimą ir atsiimtų teritorijas.“

Parengta pagal EK atstovybės Lietuvoje informaciją

Nuotraukos@Jolantos Beniušytės archyvas

Baltijos jūra ties Olando kepure.