Rega – viena svarbiausių žmogaus juslių

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) gruodį surengė įdomų informacinį seminarą apie fizinės aplinkos pritaikymą asmenims su regos negalia. LASS informacinės aplinkos specialistas Vytautas Gendvilas išsamiai papasakojo, kas tai yra regos negalia, kaip jaučiasi ir orientuojasi aplinkoje silpnai regintis žmogus, ir kas turi būti daroma, kad jis jaustųsi saugiai ir patogiai kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai.

Pasak V. Gendvilo, akys yra labai sudėtingas žmogaus organas, o rega – viena svarbiausių juslių, nes per ją gauname didžiąją dalį informacijos apie mus supantį pasaulį.

„Akys yra tarsi į žmogaus kūno išorę nukreiptos smegenys. Kadangi tai sudėtingas organas, jis yra linkęs „gesti". Todėl turime tų „gedimų“ daug ir įvairių.  Manau, kad net akių gydytojai sunkiai įsivaizduoja, kaip mes iš tiesų matome. Aplinkos pritaikymu žmonėms su regos negalia domiuosi visą gyvenimą, nes niekada gerai nemačiau ir kalbu iš savo patirties. Matau šiek tiek, ir galvoju, kad tiek užtenka matyti, nes niekada nebuvo kitaip“,- kalbėjo V. Gendvilas.  

Neregiai ir silpnaregiai

Pasak informacinės aplinkos specialisto V. Gendvilo, svarbu atskirti sąvokas, kas yra neregiai ir silpnaregiai. Neregiais laikomi asmenys, kurie orientavimuisi aplinkoje nebegali pasikliauti regos likučiu. Tuomet jie orientuojasi, padedami klausos, lytėjimo, net kvapų.

Viena garsi menininkė, akla ir kurčia, pagal kvapą sugebėdavo atskirti, kur yra šaligatvis, o kur degalais prakvipusi judri gatvė.

Aplinkoje neregiams būtina įrengti aiškiai, lengvai suprantamus taktilinius vaikščiojamojo paviršiaus indikatorius, reljefinius (Brailio raštu ir iškiliais rašmenimis) užrašus, intuityviai randamas valdymo sistemas ir prietaisus, lengvai aptinkamas saugos priemones, dviejų juslių principu įrengtas apsitarnavimo sistemas, įgarsinti regimuosius signalus.

Silpnaregiais laikomi žmonės, kurie aplinkoje orientuojasi, pasikliaudami turimos regos likučiu. Pasak V. Gendvilo, silpnaregiai gerai jausis aplinkoje, jei joje bus naudojami lengvai įskaitomi bei atpažįstami tekstai ir simboliai, ryškūs kontrastai orientavimosi ir valdymo sistemose,  geras apšvietimas, kontrastingi taktiliniai takai, ryškiai paženklintos stiklinės konstrukcijos bei įvairios kliūtys, veidrodiniai ir blizgūs paviršiai sienose bei grindyse, įrengiamos savitarnos sistemos, paremtos dviejų juslių principu.

Dviejų juslių principas

Kas yra dviejų juslių principas? Aplinkos be kliūčių akliesiems ir silpnaregiams pagrindas – dviejų juslių sistema. Informaciją reikia pateikti taip, kad ją būtų galima suvokti viena kitą papildančiomis juslėmis. V. Gendvilo teigimu, vaizdinę informaciją turėtume pateikti per garsą arba lytėjimą. „Geriausia būtų, kad informacija būtų pasiekiama keliomis juslėmis. Tada ja galėtų pasinaudoti daugybinę negalią turintys žmonės“, - akcentavo LASS specialistas.

Viena iš geriausių pastarųjų metų naujovių – tai regimųjų signalų – šviesoforų įgarsinimas.

„Mūsų aplinkoje to įgarsinimo galėtų būti daugiau. Viešoji informacija gali būti pateikta ne tik raštu, vaizdu, bet ir garsu. Silpnaregiams labai gyvenimą trumpina įvairios stiklinės pertvaros, sienos, kurių mūsų gyvenamoje aplinkoje itin daugėja. Tai nebūtų toks blogis, jei tos sienos būtų tinkamai pažymėtos. Patalpose, kuriose įrengti dideli veidrodžiai, mums sunku atskirti, kur iš tiesų randasi žmonės, o kur yra tik jų atspindys.

Iš savo patirties žinau, kaip žmonės su regos negalia pasimeta nežinomoje aplinkoje – pats ne kartą buvau palaikytas net išgėrusiu asmeniu. Aplinkiniams atrodžiau sutrikęs, neįprastai besielgiantis. Mums reikia laiko susiorientuoti pagal garsą, lytėjimą, net kvapą. Dažnai nusidaužome kojas į ne vietoje pastatytas, nepažymėtas šiukšliadėžes, suolus, reklaminius skydus“,- nemalonia patirtimi dalijosi V. Gendvilas.

Itin svarbu apšvietimas ir kontrastai

Pagal fizinės aplinkos prieinamumo taisykles, grindų ir sienų paviršiai turi būti neblizgūs, be klaidingų atspindžių. Blizgių paviršių neigiamą poveikį sustiprina ryški šviesa.

Skirtingos grindų medžiagos tarp judėjimo zonų ir zonų su baldais padeda žmonėms su regos negalia orientuotis didelėse salėse, parduotuvėse ar restoranuose.

Pasak V. Gendvilo, pagrindinė paviršiaus savybė, kuri taip pat susijusi su individualiu silpnaregių gebėjimu atpažinti spalvų skirtumus – skaistis. Norint suvokti regimąjį kontrastą, labai svarbu užtikrinti gerą apšvietimą. Spalvos turėtų padėti atpažinti pastato duris, aukštus ar skyrius, ir tokiu būdu žmogui su regos negalia būtų lengviau rasti kelią. Pavyzdžiui, projektuojant duris, pageidautina, kad durų apvadas kontrastuotų su aplinkine siena tam, kad būtų galima atpažinti duris ir tada, kai jos atidarytos.

Keliuose į pastatą ir aplink jį turėtų būti pakankamai šviesos, kad būtų lengviau pastebėti nuolydžio pokyčius, šviesų išdėstymas neturi sukelti akinimo, atspindžių ar šešėlių.

Pavyzdžiui, silpnaregiams netinkamas apšvietimas iš apačios, pasitaikantis šaligatviuose, salėse ar kitose viešose erdvėse. Prie įėjimų į pastatus turėtų būti įrengti taktiliniai žemėlapiai ir pastato aukštų planas.

V. Gendvilas atkreipia dėmesį, jog pritaikant aplinką žmonėms su regos negalia, reikia pagalvoti, kaip viskas atrodys ir funkcionuos įvairiu metų ir paros laiku.

Prieinamumas gerėja

Aplinkoje atsiranda ir modernių orientavimosi įrenginių. Pavyzdžiui, Vilniaus Santaros klinikose galima naudotis specialia programėle „NaviLens“ kodais.

„Tai gera priemonė su vietos nustatymo galimybėmis, skirta orientuotis dideliame pastate. Naudojantis kodais, galima sužinoti, koks atstumas liko iki lifto, kur eiti toliau, kelintame aukšte esi ir kt. Techniškai pažangūs mūsų bendruomenės nariai puikiai naudojasi šia programėle“,- sakė LASS specialistas.

Kitas geras fizinės aplinkos prieinamumo pavyzdys, anot V. Gendvilo, yra Lietuvos audiosensorinė biblioteka Vilniuje: įrengti taktiliniai takai išorėje ir viduje, aplinka ryški, kontrastinga, pritaikyti kiti universalaus dizaino principai, kad žmonės su negalia jaustųsi kuo patogiau ir gautų visą jiems reikalingą informaciją.  

„Akinius ar kontaktinius lęšius namuose užmiršęs, šioje bibliotekoje vis vien patogiai jausiesi“, - džiaugėsi V. Gendvilas.

Lietuvos bibliotekos šiomis dienomis paskelbė prieinamumo manifestą „Biblioteka visiems“. Teigiama, jog per pusę milijono Lietuvos žmonių su įvairiomis negaliomis nesinaudodami bibliotekomis, susiduria su informacine ir kultūrine atskirtimi. Bibliotekos pasirengusios šalinti visas kliūtis, pakeisti žmonių su negalia nuostatą, kad bibliotekos - ne jiems.

‍

Pritaikyti įpareigoja teisės aktai

Pastatų, viešųjų erdvių pritaikymo ir prieinamumo asmenims su negalia teisinis reglamentavimas  Lietuvoje atsirado palyginus neseniai. Pasak V. Gendvilo, svarbiausias dokumentas yra Statybos techninis reglamentas (2019 m.). Vėlesnis teisės aktas – „Pastatų statyba. Apstatytosios aplinkos prieinamumas ir tinkamumas naudoti“ (ISO 21542, 2021 m.. 2023 m.)

Anot LASS specialisto, atsižvelgus į šiame dokumente išdėstytus projektavimo reikalavimus ir rekomendacijas ankstyvuose naujo pastato projektavimo etapuose, finansinės išlaidos, susijusios su prieinamumo ir tinkamumo naudoti priemonių įdiegimu, yra minimalios. Ir kartu pasiekiamas puikus rezultatas – statinys yra saugesnis ir patogesnis kiekvienam naudotojui.

Įgyvendinti bendrieji dizaino ypatumai yra svarbūs ne tik asmenims su regos negalia, tačiau palies ir judėjimo, klausos, psichikos ar pažinimo sutrikimų turinčius žmones, paslėptų sutrikimų (alergija, jėgos, ištvermės ir vikrumo sumažėjimas, laikini sveikatos pablogėjimai) bei įvairių negalių turinčius žmones, taip pat įvairaus amžiaus ir sudėjimo žmones, įskaitant mažus vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis.

Dėl dizaino ypatumų statyba brangesnė

Pasak V. Gendvilo, prieinamumo teisinis reglamentavimas statybą pabrangina apie 10 proc. „Tačiau mes kalbame apie žymiai aukštesnę pastato kokybę, aukštus vartotojų įvertinimus. Džiugu, kad vis daugiau institucijų kreipiasi į mūsų organizaciją, kaip geriau pagal teisės aktus pritaikyti naujus pastatus, aplinką asmenims su regos negalia. Savo ruožtu mes pasiruošę padėti visiems besikreipiantiems“,- sakė LASS informacinės aplinkos specialistas.

Kaip visuomenė pasitinka akluosius?

LASS Palangos filialo vadovė Daina Vitkauskienė patvirtina, jog visuomenėje dar egzistuoja įvairių stigmų ir stereotipų, kalbant apie požiūrį į žmones su regos negalia. „Mums irgi kartais yra per tamsu, trūksta šviesos, orientyrų, informacija per smulkiai parašyta parduotuvėse, autobusų stotyje. Tai yra taisomi dalykai ir visada bendradarbiaujame su institucijomis, kaip galima būtų pagelbėti akliesiems. Bet pirmiausia yra žmogiškasis faktorius - kad priimtume pirmiausia žmogų, o tik paskui jo negalią“,- pabrėžė D. Vitkauskienė.

Pasak pašnekovės, pirmiausia reikėtų paklausti žmogaus, ko jis čia atėjo, ir tik po to klausti, ar slenkstis saugus, ar jis perskaito užrašus. Juk neįgalus žmogus yra toks pats, kaip ir mes visi.

„Dauguma įsivaizduoja, kad neregiai yra visiškai nematantys. Jų, ačiū Dievui, yra ne tiek ir daug – visoje Lietuvoje galbūt tik koks vienas tūkstantis žmonių, Palangoje – apie tris - keturis. Su regos negalia Palangoje mūsų iš viso yra dvidešimt du žmonės. Žinokite, koks yra paradoksas - jeigu ateina neregys, su balta lazdele, tai jį būtinai sodina, nesvarbu, kad tai jaunas aukštas vyras.

Aplinkinių reakcija visai kita, kai į viešąją vietą ateina silpnaregis : „Oi, tai tu čia dar matai, tai tau čia nieko nereikia”. Ir palieka vieną blaškytis koncertų salėje, parduotuvėje ar poliklinikoje. Arba rėžia:  „Tai ką, tai tu nematai? Tai akinius stipresnius užsidėk”.  Dar būna: „Kam tam neregiui iš namų eiti“.  Jei jau nematai, būtinai su palyda turi vaikščioti. Su panašiu požiūriu susiduriame kasdien“,- pasakojo D. Vitkauskienė.

Anot palangiškės, reikia išties nedaug – pagarbos, žmogiško elgesio ir kartais pagalbos. Ir žinoma, kuo saugesnės, patogesnės supančios aplinkos, kad žmonės su regos negalia jaustųsi viešose erdvėse taip pat gerai, kaip ir visi žmonės.