Inicijuoti įvairius pokyčius dėl geresnio savo narių gyvenimo drąsiai imasi jau beveik 100 metų gyvuojanti  Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).  Tai seniausia nevyriausybinė organizacija, vienijanti regos negalią turinčius žmones ir ginanti jų teises, vienijanti apie 6000 narių. Vienas aktyviausių LASS skyrių - Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Mindaugas Triušys teigia, jog sąjunga daro viską, kad padėtų savo nariams geriau adaptuotis, orientuotis aplinkoje, mokytis, dirbti, pasinerti į sporto, kultūros ir kitas veiklas.

Ragina sportuoti, judėti, neužsidaryti tarp keturių sienų

M. Triušys paminėjo, kad šiuo metu vienas iš didesnių tikslų yra motyvuoti žmones sveikiau gyventi: sportuoti, judėti, neužsidaryti namuose, kaip jau buvo pripratę per pandemiją.  Klaipėdiečiai neregiai ir silpnaregiai turi savo sporto klubą „Pamarys”, kuris gyvuoja jau kelis dešimtmečius.  „Svarbu neregintį žmogų išmokyti įvairių technikų, kaip naudotis sporto salės įrenginiais ir sportuoti taisyklingai. Tam skiriame daug dėmesio“,- sakė M. Triušys. Sporto salėje yra šaškių, šachmatų lentos, galima pažaisti į stalo tenisą panašų žaidimą šoudauną.

Sporto klubo lentynose išrikiuotos eilės taurių už nuskintas pergales šachmatų, šaškių, lengvosios atletikos rungčių turnyruose.  Įdomu buvo pirmą kartą pamatyti įrenginius, skirtus sportuoti akliesiems. Specialiai pritaikytos šaškių, šachmatų figūrėlės, lentos su išpjautais ir iškiliais langeliais, kad būtų aišku, kas baltieji ar juodieji.

Šoudauno kamuoliukas viduje turi specialų mechanizmą, kuris skleidžia garsą, kai kamuoliukas juda. Tai leidžia nematantiems žmonėms sekti kamuoliuko judėjimą ir žaisti žaidimą.  Visa sporto salės aplinka pritaikyta patogiam sportavimui, net svarstyklės ant jų užlipus garsiai praneša, koks tavo svoris!

Džiaugiasi menine kūryba

Dramos studija, rankdarbiai, keramikos užsiėmimai – kitos mėgstamos bendruomenės veiklos. Linksmas klegesys, pamačius iš liejimo krosnies ištrauktus savo kurtus ir dekoruotus molinius puodelius, vazas, dubenis, sklinda toli filialo koridoriais…

Daugiausia čia kuria moterys, ir sunku patikėti, jog tokius gražius darbus sukuria silpnai matantys ar visai akli žmonės.  Daugelis galbūt galvoja, jog akli žmonės turi tik paviršutinišką supratimą apie spalvas ir supranta pasaulį palyginti skurdžiau negu matantys žmonės.  Tačiau meno istorija atskleidžia daug pavyzdžių, kuomet akli menininkai kūrė šedevrus.

Keramikos studijoje pakalbintos moterys džiaugėsi čia galinčios išmokti naujų dalykų, įvaldyti įvairias technologijas, pabendrauti, o svarbiausia – išreikšti save per kūrybą.

Padeda prisitaikyti, gina interesus

Netekusiam regėjimo žmogui užtemęs pasaulis pateikia naujų iššūkių. Tuomet į pagalbą ateina Aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Klaipėdos filialo vadovas M.Triušys sakė, jog svarbią sąjungos veiklos dalį užima naujo nario gebėjimų prisitaikyti prie pakitusios aplinkos ugdymas.

„Mokome, kaip saugiai vaikščioti, sudarome maršrutus, kaip naudotis įvairiomis pagalbinėmis techninėmis priemonėmis, kaip tvarkytis buityje, pasigaminti maistą”, - pasakojo M. Triušys.

Organizacija savo nariams padeda spręsti ir sudėtingesnius klausimus: atstovauja teismuose, savivaldybėje, kitose institucijose, tarpininkauja dėl įsidarbinimo, mokymosi ir kt. Smagu, kad rinkoje atsiranda vis daugiau pagalbinės technikos, informuojančios neregį balso komandomis.

Trūksta psichologo, socialinio darbuotojo

„Kaip nevyriausybinė organizacija nuveikiame daug darbų, nors palyginus su biudžetinėmis įstaigomis nei etatų skaičiumi, nei finansavimu pasigirti negalime. Labai reikėtų psichologo, socialinio darbuotojo, vairuotojo…Bet yra kaip yra”, - nelinkęs skųstis M. Triušys.

Klaipėdiečiai džiaugiasi turintys socialiai atsakingą įmonę „Regseda", kurioje dirba 132 negalią turintys žmones. Įmonė užsiima įvairių pakuočių gamyba.

M. Triušys teigia, kad čia įsidarbinti lengviau nei rasti darbą už įstaigos. Tam reikia mokytis, tapti kvalifikuotu specialistu,  o jauniems žmonėms trūksta motyvacijos. Yra ir psichologinis barjeras, neretai žmogui, kuris turi negalią, yra sudėtingiau pasitikėti savimi, trūksta valios, užsispyrimo.  Toks žmogus nuvertina save, baiminasi dirbti atsakingą darbą, vengia nežinomos aplinkos.  Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė skatina įdarbinti neįgalius žmones, dotuodama 75 proc. jų atlygio.  

Įtrauktis – lyg keiksmažodis?

Daug klausimų neregiams ir silpnaregiams, kaip ir kitiems žmonėms su negalia, kelia švietimo reforma, ir jos tikslas – integracija. Gal geriau buvo mokytis specializuotose mokyklose?

Pats M. Triušys nuo mažų dienų mokėsi ir augo nereginčių ir silpnai matančių  bendruomenėje, kurioje ugdymo specifika buvo paruošta ir pritaikyta būtent regos negalią turintiems žmonėms. Tad pašnekovas labai abejoja ir dabartinės reformos rezultatais, ar ta vadinamoji įtrauktis atneš realių pokyčių. Juk nereginčiam vaikui bendrojo lavinimo mokykloje reikia žymiai daugiau dėmesio, pagalbos, pritaikytų medžiagų, aplinkos.  Tai kainuoja papildomas lėšas, o nauda abejotina. Pasak M. Triušio, pati idėja yra gera, bet tarsi nueinama į kraštutinumus – galbūt neregiui geriau augti, tobulėti savo bendruomenėje nei būti atskirtam nuo jos.

Kasdienybė nėra lengva

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojai nuolatos siekia, kad kiekvieno jų bendruomenės nario balsas būtų išgirstas, ir Klaipėdos miestas būtų saugus žmonėms su regos negalia. M. Triušys atkreipia dėmesį į kai kuriuos kasdieninius dalykus, kurie aklajam sukelia diskomfortą ir nesaugumo jausmą.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje važiuodami viešuoju transportu žmonės su regos negalia pasimeta nerasdami vietos, kur pasižymėti kelionės bilietą. Mat ne visuose autobusuose komposteriai įrengti tose pačiose vietose. Kodėl jie negalėtų būti visada toje pačioje vietoje? Būtų lengviau orientuotis ne tik akliesiems, bet ir senyvo amžiaus miestelėnams.  Tas pats ir su atsiveriančiomis autobuso durimis – anksčiau buvo tvarka įlipti tik pro priekines duris, tad neregiui buvo aišku.

Skirtingos taisyklės pro kurias autobuso duris įlipti tampa kasdienine problema žmogui su regos negalia.

Pasak Mindaugo Triušio, šias problemas norint galima greitai išspęsti, ir tai nieko nekainuoja, o žmonėms su regos negalia būtų didžiulis palengvėjimas.

Sunku orientuotis sveikatos priežiūros įstaigose

Dar sudėtingiau orientuotis sveikatos priežiūros įstaigose. Jų erdvės ir paslaugos nepritaikytos žmonėms su regos negalia, tad nuolat tenka prašyti kitų žmonių pagalbos. kaip poliklinikoje neregiui atsispausdinti talonėlį, jei skydelyje nėra iškilusių mygtukų, o paviršius tik liečiamas? Kaip nereginčiam pacientui suprasti, kuris registracijos eilės numeris užsidegė švieslentėje?

Stebina tvarka, kuomet  neregys, norėdamas patekti pas gydytoją oftalmologą, vis vien kaskart turi gauti šeimos gydytojo siuntimą, nors turima regos negalia nekinta visą gyvenimą. Gaištamas visų laikas, neracionaliai panaudojamos lėšos.

Klaipėdiečius neregius ir silpnaregius vienijančios organizacijos vadovas M. Triušys tikisi dėmesio ir realių veiksmų iš visuomenės, valdžios institucijų ir viešojo transporto bendrovių siekiant sukurti saugesnę, prieinamą aplinką visiems piliečiams, nepaisant jų negalios.

Pagrindiniai regėjimo praradimo tipai ir priežastys: centrinis regėjimo praradimas, turintis įtakos žmogaus regos centrui; periferinio regėjimo praradimas, kuris paveikia regėjimo kraštus; visiškas regėjimo praradimas; naktinis aklumas ar apsunkusi rega prietemoje; neryškus, miglotas ar nesutelktas matomas vaizdas;  sunku pamatyti formas arba įžiūrimi tik šešėliai.

www.gargzdapilis.lt nuotraukos

Parengė Jolanta Beniušytė

Garso įraše – interviu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo pirmininku Mindaugu Triušiu.

‍